¹ Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste. Šventyklą buvo pripildęs jo apdaras. ² Aplink stovėjo tarnauti pasirengę serafai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė veidus, dviem ­ kojas ir dviem plasnojo ore.

³ „Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!

Visa žemė pilna jo šlovės!“ ­ šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. ⁴ Nuo jų šauksmo drebėjo durų staktos, ir šventykla prisipildė dūmų. ⁵ O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš ­ žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ.“ ⁶ Tuomet vienas iš serafų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo aukuro. ⁷ Jis palietė ja mano burną. „Žiūrėk, ­ tarė jis, ­ žarija palietė tavo lūpas. Tavo kaltė panaikinta, ir tavo nuodėmė nuvalyta.“ ⁸ Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“

⁹ Jis tarė man:

„Eik ir pasakyk šiai tautai:

‘Vis girdėsite ir girdėsite, bet nesuprasite,

vis matysite ir matysite, bet niekada nepažinsite!’

¹⁰ Atbukink širdį šios tautos;

jų ausys tokios kurčios,

jų akys tokios aklos,

jog jie negali pamatyti akimis

nei išgirsti ausimis,

nei suprasti širdimi,

kad sugrįžtų ir būtų pagydyti.“

¹¹ „Kiek ilgai, Viešpatie?“ ­ paklausiau. Jis atsakė:

„Kol miestai netaps griuvėsiais ir nebus ištuštėję,

namai palikti be žmonių,

ir kol žemė nevirs dykviete,

¹² kol VIEŠPATS neišvarys žmonių toli toli,

kol visas kraštas neliks tuščias ir negyvenamas.

¹³ Bet jei nors dešimtadalis dar jame lieka,

jis grįš pas Dievą,

nors ir bus nuniokotas kaip liepa ar ąžuolas,

kurių kelmas lieka net nukirtus medį.“

Šventoji sėkla ­ jo kelmas.

¹ Ahazui, Jotamo sūnui ir Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Aramo karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, pakilo į karo žygį Jeruzalėn, tačiau nepajėgė jos pulti. ² Kai Dovydo namus pasiekė žinia, kad Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose, karaliaus širdis ir žmonių širdys sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, blaškomi vėjo. ³ Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: „Su jo sūnumi Šear Jašubu nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, pasitikti Ahazo ⁴ ir pasakyk jam: „Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Recino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio. ⁵ Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave, tardami: ⁶ ‘Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio sūnų’, ­

⁷ taip kalba Viešpats DIEVAS:

‘Tai neįvyks! Taip nebus!

⁸ Damaskas ­ Aramo sostinė,

o Damasko galva ­ Recinas.

⁹ Samarija ­ Efraimo sostinė,

o Samarijos galva ­ Remalijo sūnus.

Po šešiasdešimt penkerių metų

Efraimas bus sunaikintas,

liausis buvęs tauta.

Tik tvirtai tikėdami, tvirtai stovėsite!’“

¹⁰ VIEŠPATS kalbėjo Ahazui: ¹¹ „Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, ženklo; tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių.“ ¹² Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!“ ¹³ Tuomet jis atsakė:

„Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža

jums varginti žmones, kad varginate ir mano Dievą?!

¹⁴ Todėl pats Viešpats duos jums ženklą.

Štai mergelė laukiasi kūdikio;

ji pagimdys sūnų

ir pavadins jį vardu Emanuelis.

¹⁵ Varške ir medumi jis maitinsis,

mokėdamas atmesti, kas pikta,

ir rinktis, kas gera.

¹⁶ Anksčiau nei tas berniukas

išmoks atmesti, kas pikta,

ir rinktis, kas gera,

kraštas anų dviejų karalių,

kurie tau kelia siaubą, bus nuniokotas.

¹⁷ VIEŠPATS padarys, kad jus,

jūsų tautą ir jūsų tėvo namus

užkluptų dienos,

kokių nesate patyrę nuo tos dienos,

kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo;

tai [bus] Asirijos karalius.

¹⁸ Tą dieną

VIEŠPATS švilptelės musėms

Egipto upės deltoje ir

bitėms Asirijos šalyje.

¹⁹ Jos atskris ir nutūps

tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose,

ant kiekvieno erškėčių krūmo

ir visose ganyklose.

²⁰ Tą dieną

Viešpats skus skustuvu,

pasamdytu iš Užupio,

Asirijos karaliumi,

galvos ir kojų plaukus.

Jis nuskus ir barzdą.

²¹ Tą dieną

žmogus augins jauną karvę ir porą avių.

²² Jis gaus tiek daug pieno,

kad maitinsis varške.

Varškė ir medus bus maistas visų

likusiųjų krašte.

²³ Tą dieną

vietos, kur būdavo tūkstančiai vynmedžių

tūkstančio sidabrinių vertės,

užžels eržkėčiais ir usnimis.

²⁴ Žmonės eis į jas

tik medžioti strėlėmis ir lanku,

nes visas kraštas bus užžėlęs

erškėčiais ir usnimis.

²⁵ Bijodamas erškėčių ir usnių,

nekelsi nė kojos ant kalvų atšlaičių,

kurias kadaise išdirbdavai kauptuvu.

Čia bus ganykla galvijams

ir vieta avims trypti.“

¹ VIEŠPATS liepė man: „Imk į rankas didelę rašymo lentą ir parašyk ant jos aiškiomis raidėmis: Maher Šalal Haš Bazo nuosavybė.“ ² Aš pasirūpinau gauti patikimų liudytojų ­ kunigą Ūriją ir Zachariją, Jeberechijo sūnų, kad jie man paliudytų. ³ Po to suėjau su pranaše, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O VIEŠPATS tarė man: „Duok jam vardą Maher Šalal Haš Bazas, ⁴ nes daug anksčiau, negu kūdikis išmoks tarti ‘tėti’ ir ‘mama’, Damasko turtai ir Samarijos grobiai bus išplėšti Asirijos karaliaus.“ ⁵ VIEŠPATS toliau kalbėjo ir sakė: ⁶ „Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekančius Siloamo vandenis ir nutirpo iš baimės prieš Reciną ir Remalijo sūnų, ⁷ VIEŠPATS tvindo jiems Upės vandenis, sraunius ir galingus, ­ Asirijos karalių ir visą jo galybę. Ji užtvindys visus kanalus, išsilies per visus krantus. ⁸ Ji užlies Judą, užtvindys ir nutekės, bus apsėmusi net iki kaklo.

Emanueli, jis išties savo sparnus

virš viso tavo plačiojo krašto!

⁹ Žinokite, tautos, ir baisėkitės!

Klausykitės, visos tolimos šalys!

Ginkluokitės, bet būsite nualintos!

Ginkluokitės, bet būsite nusiaubtos!

¹⁰ Brandinkite sumanymą,

bet jis nueis vėjais;

spręskite, ką daryti,

bet savo sprendimo neįvykdysite,

nes „Su mumis yra Dievas“!

Izaijo mokiniai

¹¹ Šitaip man kalbėjo VIEŠPATS, paėmęs mane už rankos ir įspėdamas nesielgti, kaip elgiasi ši tauta: ¹² „Nevadinkite suokalbiu viso to, ką ši tauta vadina suokalbiu; nebijokite to, ko ji bijo, ir nenuogąstaukite. ¹³ Tik su Galybių VIEŠPAČIU renkite suokalbį, nes jis ­ jūsų baimė ir nuogąstavimas. ¹⁴ Vis dėlto jis bus žabangos, pažaidos akmuo ir nuopuolio priežastis abiem Izraelio namams, kilpa ir spąstai Jeruzalės gyventojams. ¹⁵ Daugelis suklups ant jų, puls ir susižalos, įklius į spąstus ir bus pagauti.“

Viešpaties laukiant

¹⁶ Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių! ¹⁷ Aš pasitikiu VIEŠPAČIU, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų. Taip, aš jo lauksiu! ¹⁸ Žiūrėkite į mane ir į mano vaikus, kuriuos VIEŠPATS man davė: mes esame ženklai ir įspėjimas Izraeliui iš Galybių VIEŠPATIES, gyvenančio ant Siono kalno. ¹⁹ O jei žmonės jums sakys: „Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta atsiklausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų ²⁰ mokymo ir liudijimo?“ ­ be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! ²¹ Jie pereis per kraštą niūrūs ir alkani. Nuo to jie taps pikti, keiks savo karalių ir savo dievus. Jie žvelgs į padanges, bet ten bus tik tamsa be jokios aušros, ²² jie susikaupę žiūrės į žemę, bet čia bus vargas ir tamsybės, nes debesys nepraleidžia šviesos.

Ramybės Kunigaikštis

²³ Tačiau patyrusieji vargą neliks tamsoje. Kaip seniau buvo pažeminęs Zabulono kraštą ir Naftalio kraštą, taip ilgainiui jis išaukštins Pajūrio vieškelį, kraštą į vakarus nuo Jordano, tautų Galilėją.

¹ Tauta, gyvenusi tamsumoje,

pamatė didžią šviesą;

gyvenusiems nevilties šalyje

užtekėjo šviesybė.

² Tu išaukštinai tą tautą,

padarei jai didelį džiaugsmą.

Tavo akivaizdoje jie džiūgauja

lyg pjūties džiaugsmu,

lyg dalydamiesi grobiu.

³ Juk tu sutriuškinai juos slėgusį jungą,

jų pečius lenkusią kartį,

jų nuožmaus prižiūrėtojo lazdą,

kaip anuomet, Midjano dieną.

⁴ Visi sandalai karių,

trypusių mūšio maišatyje,

visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje,

bus sudegintos ir pamaitins ugnį.

⁵ Juk kūdikis mums gimė!

Sūnus mums duotas!

Jis bus mūsų valdovas.

Jo vardas bus

‘Nuostabusis Patarėjas,

Galingasis Dievas,

Amžinasis Tėvas,

Ramybės Kunigaikštis’.

⁶ Jo viešpatavimas beribis,

o taika begalinė.

Jis viešpataus Dovydo soste

ir valdys jo karalystę,

tvirtins ir palaikys ją

teismu ir teisumu

dabar ir per amžius.

Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!

Šiaurinės karalystės galas

⁷ Viešpats pasiuntė žodį prieš Jokūbą;

jis krito ant Izraelio.

⁸ Visi žmonės jį žino,

Efraimas ir gyvenantys Samarijoje,

visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi kalba:

⁹ „Plytos subiro,

bet mes statysime iš tašytų akmenų;

platanai iškirsti,

bet mes vietoj jų imsime kedrus.“

¹⁰ Tačiau VIEŠPATS žadina jų priešus eiti prieš juos,

kursto jų priešininkus imtis žygių.

¹¹ Aramas iš rytų pusės, o filistinai iš vakarų

ryja Izraelį godžiais nasrais.

Todėl jo pyktis neatlyžo,

jo ranka vis dar pakelta!

¹² O tauta negrįžo prie to, kuris ją mokė

plakdamas, ir neieškojo Galybių VIEŠPATIES.

¹³ Taip VIEŠPATS nukirto Izraeliui

galvą ir uodegą,

palmę ir nendrę

tą pačią dieną.

¹⁴ Seniūnai ir kilmingieji ­ tai galva,

o pranašas, kuris moko melo, ­ uodega.

¹⁵ Šios tautos vadai ­ suvedžiotojai,

o tie, kuriuos jie veda, patenka į klystkelius.

¹⁶ Todėl Viešpats netausos jų vyrų,

neparodys pagailos jų našlėms ir našlaičiams,

nes visi jie ­ bedieviai ir nedorėliai,

visų burnose nešvankūs plepalai.

Todėl jo pyktis neatlyžo,

jo ranka vis dar pakelta!

¹⁷ Nedorumas liepsnoja lyg ugnis,

rydama erškėčius ir usnis;

jis įsiliepsnoja miškų tankmėse,

paversdamas jas aukštais dūmų stulpais.

¹⁸ Nuo Galybių VIEŠPATIES pykčio dreba žemė,

žmonės virsta prakurais ugniai.

Nė vienas nesigaili savo brolio,

kiekvienas ryja savo brolį.

¹⁹ Nors ir griebtų iš dešinės,

jie liktų alkani,

nors ir ry´tų iš kairės,

jie dar nepasisotintų.

²⁰ Manasas ryja Efraimą,

o Efraimas ­ Manasą.

Abu jie ryja Judą.

Todėl jo pyktis neatlyžo,

jo ranka vis dar pakelta!