¹ Buvo metai, kai tartanas atžygiavo į Ašdodą, pasiųstas Asirijos karaliaus Sargono, puolė ir užėmė jį. ² Pirma VIEŠPATS buvo kalbėjęs Amoco sūnui Izaijui: „Eik, nusijuosk ašutinę nuo juosmens ir nusiauk sandalus nuo kojų.“ Taip šis ir padarė ­ vaikščiojo nuogas ir basas. ³ Dabar VIEŠPATS tarė: „Tai ženklas ir įspėjimas Egiptui ir Kušui. Kaip mano tarnas Izaijas trejus metus vaikščiojo nuogas ir basas, ⁴ taip ir Asirijos karalius varys belaisvius iš Egipto bei tremtinius kušitus, jaunus bei senus, nuogus ir basus, plikais užpakaliais ­ Egipto gėdai!“ ⁵ Tada jūs patirsite išgąstį ir gėdą dėl Kušo, į kurį buvote sudėję viltis, ir dėl Egipto, kuriuo didžiavotės. ⁶ Tą dieną šio pajūrio gyventojai sakys: „Žiūrėkite, kas nutiko tiems, kuriais pasitikėjome ir pas kuriuos bėgome, ieškodami išgelbėjimo nuo Asirijos karaliaus! Kaip išsigelbėti dabar?“

¹ Ištarmė apie tyrus prie jūros. Kaip vėtros, šėlstančios Negebe,

taip negandos atūžia iš dykumos,

iš siaubo krašto.

² Rūstus regėjimas buvo man duotas:

išdavikas išduoda, niokotojas niokoja.

„Pakilk, Elame!

Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį!

Vaitojimams aš padarysiu galą!“

³ Todėl man dreba strėnos,

sopuliai suremia mane,

skausmai kaip gimdyvę nudiegia mane.

Esu taip sukrėstas,

kad nebegaliu girdėti,

taip pritrenktas,

kad nebegaliu matyti.

⁴ Mano širdis virpa, mane krečia drebulys.

Sutemų vėsuma, kurios troškau, man kraupi.

⁵ Stalas padengtas, kilimai pakloti.

Jie valgo, jie geria.

Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus!

⁶ Šitaip man kalbėjo Viešpats:

„Eik ir pastatyk sargybinį.

Tegu praneša, ką mato.“

⁷ Kai pamatys vežimą, kinkytą pora žirgų,

raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių,

teatkreipia dėmesį ir testebi atidžiai.“

⁸ Ir sargybinis ėmė šaukti: „Viešpatie!

Stoviu sargybos bokšte nuolat dienos metu,

sargyboje praleidžiu naktį po nakties.

⁹ Štai atskuba vyras vežime, kinkytame pora žirgų.

Girdėti šauksmas: ‘Krito, krito Babilonas!

Guli sudaužytos ant žemės visų jų dievų statulos!’“

¹⁰ Mano tauta, tu buvai iškulta

ir išvėtyta ant mano kluono grendymo!

Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo,

tai paskelbiau jums.

Edomas

¹¹ Ištarmė apie Dūmą.

Iš Seyro šaukiama man:

„Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?

Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?“

¹² Sargas atsiliepia:

„Ateina rytas, paskui vėl naktis.

Jei norite paklausti, klauskite.

Ateikite vėl!“

Arabija

¹³ Ištarmė apie Arabiją.

Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite,

Dedano karavanai.

¹⁴ Ištroškusius pasitikite su vandeniu,

bėgančius pasitikite su duona,

Temos šalies gyventojai.

¹⁵ Nuo kalavijų jie bėga, nuo išgaląsto kalavijo,

nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų.

¹⁶ Mat šitaip man pasakė Viešpats: „Dar metai, vieneri samdinio metai, ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. ¹⁷ Kedaro šauniųjų kilpininkų mažai beliks.“ Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas.

¹ Ištarmė apie Regėjimo slėnį. Kas gi nutiko,

kad visas sulipai ant stogų,

² triukšmingasis, gyvasis,

džiaugsmu netveriąs mieste?

Tavo žuvusieji ­ ne kalavijo nukirsti,

ne kovoje kritę.

³ Tavo vadai visi drauge pasitraukė, pabėgo toli;

visi išlikusieji buvo paimti nelaisvėn,

nepaleidę nė strėlės, paimti nelaisvėn.

⁴ Todėl sakau:

„Palikite mane, kad galėčiau raudoti;

nebrukite man paguodos dėl dukters, mano tautos, žūties.“

⁵ Tai siaubo, pralaimėjimo ir sąmyšio metas

Regėjimo slėnyje;

jis iš Viešpaties, Galybių DIEVO. Mūsų miesto sienos pralaužtos,

pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų.

⁶ Elamas griebiasi strėlinių,

Aramas kinkosi žirgus, ir

Kyras traukiasi iš įmautės skydus.

⁷ Derlingieji tavo slėniai pilni vežimų,

prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai,

⁸ Judo gynyba pralaužta.

Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų ginklinėje, ⁹ pamatėte, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis. ¹⁰ Paskui, apžiūrėję namus Jeruzalėje, kai kuriuos nugriovėte miesto sienoms lopyti, ¹¹ ir miesto viduje įtaisėte vandens talpyklą senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją, nepaisėte to, kuris jį seniai pastatė.

¹² Tą dieną Viešpats, Galybių DIEVAS, kreipėsi į jus,

šaukdamas verkti ir liūdėti,

nusiskusti galvas ir vilkėti ašutines.

¹³ Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas!

Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis,

valgote mėsą ir geriate vyną:

„Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“

¹⁴ Paties Galybių VIEŠPATIES man apreikšta:

„Ši kaltė ligi mirties nebus jiems atleista!“

Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.

Šebna ir Eljakimas

¹⁵ Viešpats, Galybių DIEVAS, tarė:

„Kelkis ir eik pas aną pareigūną,

pas rūmų prievaizdą Šebną,

¹⁶ kuris aukštai išsikirsdino sau kapą,

išsiskobė uoloje būstą, ir sakyk:

‘Ką tu čia darai ir kas toks esi,

kad kapą čia sau išsikirsdinai? ¹⁷ VIEŠPATS tave greitai nusvies žemyn,

mirtingasis žmogau!

Jis suspaus tave į gniužulą,

¹⁸ į gniūžtę suvolios tave

ir tarsi kamuolį nusvies į platų kraštą,

kad ten pražūtum

tu ir vežimai, kuriais didžiuojiesi,

tavo valdovo namų gėdai!’

¹⁹ Išvarysiu tave iš užimamos vietos,

atleisiu tave iš tarnybos.

²⁰ Tą dieną pasišauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų,

²¹ apvilksiu jį tavo drabužiais,

apjuosiu tavo juosta,

į jo rankas perduosiu tavo valdžią,

idant jis būtų

lyg tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.

²² Ant jo peties uždėsiu Dovydo namų raktą:

kai jis atrakins, niekas negalės uždaryti,

o kai užrakins, niekas negalės atidaryti.

²³ Tvirton vieton įkalsiu jį lyg stulpą,

kad būtų garbės krėslas visai savo šeimai.

²⁴ Ant jo pakibs visa jo šeimos garbė,

pakibs ant jo palikuonys ir giminės;

jie kybos, kaip kybo ant stulpo visokie indai ­

mažučiai ir puošnios taurės bei prasti ąsočiai.

²⁵ Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ į tvirtą vietą

įkaltasis stulpas neišlaikys. Jis pasvirs ir

pargrius, ir subyrės visa ant jo kybojusi našta.“ Taip VIEŠPATS pasakė!

¹ Ištarmė apie Tyrą. Taršišo laivai, vaitokite,

nes jūsų uostas sugriautas!

Tą žinią gavo jie iš Kitimų krašto grįždami.

² Nutilkite, pajūrio gyventojai,

Sidono pirkliai,

kurių įgaliotiniai perplaukė jūrą

³ ir skrodė vandenis plačius!

Jums pajamas teikė Nilo pjūties derlius ­

Šihoro grūdai;

jūs pardavinėjote juos tautoms.

⁴ Susigėsk, Sidone, tvirtove jūroje,

nes jūra sako: „Aš nesiraičiau iš skausmo,

negimdžiau, sūnų neauginau, dukterų neauklėjau.“

⁵ Net egiptiečiai, išgirdę apie Tyro likimą,

bus pritrenkti iš baimės.

⁶ Vaitokite iš širdgėlos, pajūrio gyventojai!

Kelkitės į Taršišą!

⁷ Ar tai jūsų puikusis miestas,

senų senovėje įkurtas?

Ar tai

jo kojos vedė į tolimas šalis

įkurti savo nausėdijų?

⁸ Kas šitaip lėmė Tyrui, karūnų dalytojui,

kurio pirkliai lyg valdovai,

o verteivos lyg žemės didžiūnai?

⁹ Galybių VIEŠPATS lėmė,

kad būtų sugėdintas visas jo išpuikimas,

pažemintas visų žemės didžiūnų išdidumas.

¹⁰ Plauk į savo kraštą, Taršišo laive;

nebėra tau uosto.

¹¹ VIEŠPATS ištiesė savo ranką virš marių,

išgąsdino karalystes ir paliepė,

kad būtų sugriautos Kanaano tvirtovės.

¹² Ir tarė jis: „Nebedžiūgausi daugiau,

mergele, Sidono dukterie; tu patekai priespaudon.

Nors pakiltum ir nukeliautum į Kitimų kraštą,

ramybės ir ten tau nebus.

¹³ Chaldėja, o ne Asirija buvo ta tauta, kuri užsimojo

Sidoną paversti dykumos žvėrių buveine. Chaldėjai

statydinosi apsiausties bokštus, nugriovė Tyro

rūmus ir pavertė miestą griuvėsiais.

¹⁴ Taršišo laivai, vaitokite,

nes jūsų uostas sunaikintas!

¹⁵ Nuo tos dienos Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų, kiek tveria karaliaus amžius. Pasibaigus septyniasdešimt metų, Tyrui bus taip, kaip giesmėje giedama apie patvirkėlę:

¹⁶ Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta!

Gražiai skambink, išdainuok visas savo dainas,

kad jie galėtų tave prisiminti.

¹⁷ Ateityje, po septyniasdešimties metų, VIEŠPATS aplankys Tyrą. Šis vėlei imsis kekšės amato ir ištvirkaus su visomis žemės karalystėmis. ¹⁸ Bet jo prekės ir kekšavimo uždarbis priklausys VIEŠPAČIUI kaip šventos atnašos. Jos nebus kraunamos į sandėlius ar taupomos, bet bus atiduodamos tiems, kurie gyvena VIEŠPATIES Artumoje, kad jie turėtų sočiai pavalgyti ir puošniai apsirengti.