¹ Vargas neteisingų įstatų leidėjams,

kurie rašo neteisėtus potvarkius,

² užkirsdami skurdžiams kelią į teismą,

varžydami vargdienių teises mano tautoje,

paversdami našles savo grobiu

ir našlaičius ­ savo laimikiu!

³ Ką darysite bausmės dieną,

kai pražūtis ateis iš toli?

Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos

ir kur paliksite savo turtus?

⁴ Belieka tik vilktis su belaisviais

arba tįsoti tarp užmuštųjų.

Todėl jo pyktis neatlyžo,

jo ranka vis dar pakelta!

⁵ „Vargas Asirijai,

mano pykčio spragilui,

mano įniršio lazdai!

⁶ Prieš bedievę tautą ją siunčiu,

prieš tautą, kuri mane pykdo;

pavedu jai grobti ir plėšti,

trypti ją kaip gatvių purvą.“

⁷ Bet jai ne tai galvoje,

ne apie tai ji mąsto širdimi.

Ji užsimojusi naikinti,

nušluoti nuo žemės daug tautų

⁸ ir sako:

„Argi visi mano karo vadai nėra karaliai?

⁹ Argi Kalnojas ne toks kaip Karkemišas?

Argi Hamatas ne kaip Arpadas,

o Samarija ne kaip Damaskas?

¹⁰ Kaip mano ranka pasiekė

stabmeldes karalystes,

turėjusias daugiau stabų

negu Jeruzalė ir Samarija,

¹¹ kaip aš pasielgiau su Samarija ir jos stabais,

argi taip nepadarysiu su Jeruzale ir jos stabais?“

¹² Įvykdęs savo užmojį prieš Sioną,

Viešpats nubaus Asirijos karalių už jo širdies

išpuikimą ir įžūlų išdidumą.

¹³ Jis juk sako:

„Savo rankų jėga tai padariau,

savo išmintimi,

nes esu sumanus.

Nušlaviau sienas tarp tautų,

išplėšiau jų turtus,

ištrėmiau daug jų gyventojų.

¹⁴ Mano rankos galėjo plėšti tautų turtus

lyg paukščių lizdą.

Kaip tas, kuris susirenka paliktus kiaušinius,

aš susirinkau visą žemę.

Nebuvo kam ginti sparnais,

niekas nepražiojo snapo ir neklykė.“

¹⁵ Argi kirvis pūsis prieš tą,

kuris juo kerta?

Argi pjūklas didžiuosis prieš tą,

kuris juo pjauna?

Nejau lazda mosuos tuo,

kuris paima ją į ranką?

Nejau pagalys pakels tą,

kas nėra medis?

¹⁶ Todėl Viešpats, Galybių DIEVAS,

suliesins liga jo rubuilius

ir po jo garbe pakurs ugnį, gaisro ugnį.

¹⁷ Izraelio Šviesa virs ugnimi,

o jo Šventasis ­ liepsna.

Per vieną dieną ji sudegins ir surys

jo usnis ir erškėčius.

¹⁸ Jo puikieji miškai ir derlingieji sodai

bus visiškai sunaikinti,

jie sutirps, kaip sutirpsta lydinys.

¹⁹ Medžių likutis jo miške

bus toks menkas,

jog net vaikas pajėgs juos suskaityti.

²⁰ Tą dieną Izraelio likutis ir Jokūbo namų bėgliai nebesikliaus ta tauta, kuri jų vos nesunaikino, bet sudės viltis į VIEŠPATĮ, Izraelio Šventąjį. ²¹ Likutis sugrįš, Jokūbo likutis sugrįš pas galingąjį Dievą. ²² Nors tavo tauta, Izraeli, būtų tokia gausi kaip marių smiltys, sugrįš tik jos likutis. Pražūtis nulemta, ji atplūs teisumo potvyniu. ²³ Taip! Viešpats, Galybių DIEVAS, naikinte sunaikins visą kraštą. ²⁴ Todėl Viešpats, Galybių DIEVAS, ir sako:

„O mano tauta, kuri gyveni Sione!

Nebijok asiro, nors muša jis tave spragilu,

kelia prieš tave lazdą,

kaip kadaise darė Egiptas,

²⁵ nes tik trumpą valandėlę truks

mano įniršis ant tavęs,

greitai aš juos sunaikinsiu savo pykčiu.“

²⁶ Tada Galybių VIEŠPATS kirs jiems botagu, kaip kirto Midjanui ties Orebo uola, ir išties savo lazdą viršum jūros, kaip padarė Egiptui. ²⁷ Tą dieną jo našta bus nuimta nuo tavo pečių, jo jungas ­ nuo tavo sprando.

Sanheribo įsiveržimas

²⁸ ir užėmė Ajatą!

Jis pražygiavo per Migroną!

Jis paliko savo gurguoles prie Michmašo!

Jis atžygiavo nuo Rimono²⁹ Jis įveikė kalnų perėją:

„Geba bus mūsų nakties būstinė!“

Ramos gyventojai pastiro iš siaubo,

Sauliaus miesto Gibėjos žmonės išbėgiojo.

³⁰ Šauk visu balsu, Galimų dukterie!

Įsiklausyk, Laiša! Atsiliepk jai, Anatote!

³¹ Ištuštėjo Madmena, Gebimų gyventojai

gelbėdamiesi pasipustė padus.

³² Šiandien pat priešas apsistos prie Nobo,

grūmos kumščiais Siono kalnui,

Jeruzalės miestui!

³³ Štai baisia jėga nublokš juos

Viešpats, Galybių DIEVAS,

kaip nukirstas šakas nuo medžio.

Išdidžiausi ir aukščiausi

bus nukirsti ir pažeminti.

³⁴ Miško tankynes iškirs kirvis,

ir didingieji Libano medžiai kris.

¹ Iš Jesės kelmo išaugs atžala,

iš jo šaknies pražys pumpuras.

² Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia:

išminties ir įžvalgos dvasia,

patarimo ir narsumo dvasia,

pažinimo ir VIEŠPATIES baimės dvasia;

³ jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.

Jis teis ne pagal išorę,

spręs ne pagal nuogirdas.

⁴ Pagal teisumą jis teis vargšus,

nešališkai spręs krašto vargdienių bylas.

Savo burnos rykšte nuplaks žemę,

savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.

⁵ Teisumas bus jo juosmens diržas,

ištikimybė ­ strėnų juosta.

⁶ Tada vilkas viešės pas avinėlį,

leopardas guls greta ožiuko.

Veršis ir liūtukas maitinsis kartu:

juos prižiūrės mažas vaikas.

⁷ Karvė ir lokė ganysis šalia,

kartu gulės jų jaunikliai.

Liūtas ės šiaudus kaip jautis.

⁸ Kūdikis žais prie angies landynės,

mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.

⁹ Visame mano šventajame kalne

nebus vietos jokiai skriaudai

nė jokiai niekšybei,

nes žemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo,

kaip jūra kupina vandenų.

Efraimo ir Judo susijungimas

¹⁰ Tą dieną Jesės šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga. ¹¹ Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio Asirijoje ir Egipte, Patrose, Kuše, Etiopijoje, Elame, Šinare, Hamate ir jūros salose.

¹² Jis duos ženklą tautoms,

surinks Izraelio tremtinius.

Sutelks Judo išblaškytuosius

iš keturių pasaulio šalių.

¹³ Išgaruos Efraimo pavydas,

Judo priešai bus sunaikinti.

Efraimas nebepavydės Judui,

o Judas nebebus priešas Efraimui.

¹⁴ Jie petys į petį puls filistinus vakaruose,

kartu apiplėš kedemiečius.

Edomas ir Moabas bus jų valdos,

o Amonas ­ jų valdiniai.

¹⁵ VIEŠPATS nusausins Egipto jūros liežuvį,

grūmos kumščiu Eufratui,

ir savo deginančiu vėju

padalys jį į septynias vagas.

Jį bus galima pereiti su sandalais.

¹⁶ O mano tautos likučiui,

išlikusiam Asirijoje,

bus vieškelis, kaip buvo Izraeliui,

kai jis atėjo iš Egipto žemės.

¹ Tą dieną tu sakysi:

„Dėkoju tau, VIEŠPATIE!

Nors buvai įpykęs ant manęs,

nugręžei savo įniršį

ir paguodei mane.

² Dievas tikrai yra mano išganymas.

Aš juo pasitikiu ir esu be baimės,

nes jis mano tvirtybė ir mano giesmė,

jis mano gelbėtojas!“

³ Džiaugdamiesi semsitės vandens iš išganingųjų versmių. ⁴ Tą dieną sakysite:

⁴ „Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo!

Garsinkite tautoms jo darbus,

skelbkite, koks iškilus jo vardas!

⁵ Giedokite VIEŠPAČIUI šlovės giesmę,

nes jis padarė nuostabų darbą.

Težino tai visa žemė!

⁶ Krykštauk ir džiūgauk, Siono mieste,

nes iškilus tarp jūsų

yra Izraelio Šventasis!“

¹ Ištarmė apie Babiloną. Amoco sūnaus Izaijo regėjimas.

² Ant plikos kalvos iškelkite ženklą,

garsiai šaukite jiems,

mokite ranka;

tegu jie eina prie Didžiūnų vartų.

³ Savo pašventintiems kariams daviau įsakymą,

savo šauniuosius gynėjus galiūnus pašaukiau,

kad įgyvendintų mano įniršį.

⁴ Įsiklausykite! Dundesys kalnuose,

tarsi plauktų minios žmonių!

Įsiklausykite! Ūžesys karalysčių,

renkasi tautos!

Galybių VIEŠPATS rikiuoja pulkus karui!

⁵ Jie atžygiuoja iš tolimo krašto,

iš anapus akiračio,

VIEŠPATS ir jo pykčio įrankiai

nuniokoti visai žemei.

⁶ Vaitokite, nes VIEŠPATIES diena jau arti;

ji ateis kaip sunaikinimas iš Visagalio.

⁷ Todėl visų rankos svyra,

kiekvieno širdis tirpsta

⁸ iš siaubo. Skausmai ir kančios juos apims,

jie raitysis kaip gimdyvės.

Apstulbę žvelgs vienas į kitą,

ir jų veidai degs iš gėdos.

⁹ Tikrai ateina VIEŠPATIES diena,

pilna įniršio ir degančio pykčio;

ji pavers kraštą tyrlaukiais,

sunaikins jame nusidėjėlius!

¹⁰ Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai

nebeduoda šviesos,

teka užtemusi saulė,

nebešvyti mėnulis.

¹¹ Nubausiu pasaulį už jo blogį

ir nedorėlius už jų kaltę.

Sutramdysiu įžūliųjų išdidumą,

pažeminsiu tironų įžūlumą.

¹² Mariuosius padarysiu retesnius už gryną auksą,

žmones ­ retesnius už auksą iš Ofyro.

¹³ Tada sudrebinsiu dangų,

ir žemė bus išjudinta iš savo vietos

nuo Galybių VIEŠPATIES įniršio

tą jo degančio pykčio dieną.

¹⁴ Tada lyg gazelė, medžiotojo vejama,

lyg banda be kerdžiaus, kuris ją ganytų,

kiekvienas atsigręš į savo tautą,

kiekvienas bėgs į savo kraštą.

¹⁵ Kas tik bus pagautas, tas bus nudurtas;

visi, kurie bus pagauti, kris nuo kalavijo.

¹⁶ Jų kūdikiai bus sutraiškyti jų akyse,

namai išplėšti,

žmonos išniekintos.

¹⁷ Štai aš kurstau prieš juos medus;

jiems sidabras neturi vertės,

auksu jie nesidžiaugia.

¹⁸ Jų lankai išguldys jaunus vyrus;

jiems nebus gaila kūdikių,

jie nepaliks gyvų vaikų.

¹⁹ Babilonas, karalysčių pažiba,

chaldėjų šlovė ir pasididžiavimas,

bus Dievo sunaikintas

kaip Sodoma ir Gomora.

²⁰ Niekas jame nebeįsikurs,

niekas nebegyvens per kartų kartas.

Ten joks arabas neskleis palapinės,

ten piemenys neguldys savo kaimenių.

²¹ Vien dykumų žvėrys ten gulsis,

o namai bus pilni pelėdų.

Ten veisis stručiai,

ten šokinės satyrai.

²² Dykumų žvėrys stūgaus jo rūmuose,

šakalai kauks jo puošniose menėse.

Jo valanda jau čia pat,

jo dienos jau suskaitytos.

¹ Pasigailėjęs Jokūbo, VIEŠPATS vėl išsirinks Izraelį ir apgyvendins juos jų pačių žemėje. Tada prie jų dėsis svetimšaliai ir glausis prie Jokūbo namų. ² Izraelis juos pasiims, parsives į savo tėviškę ir laikys juos kaip vergus bei verges VIEŠPATIES žemėje, paims į nelaisvę tuos, kurie juos laikė belaisviais, valdys savo engėjus. ³ Tą dieną, kai VIEŠPATS suteiks tau atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurioje vergavai, ⁴ tu užtrauksi patyčių giesmę Babilono karaliui:

Tai priėjo liepto galą engėjas!

Tai nutilo jo įnirtis!

⁵ VIEŠPATS sutrupino nedorėlių lazdą,

tironų skeptrą,

⁶ kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo,

smaugė tautas žiauria priespauda.

⁷ Visa žemė ramiai ilsisi,

linksmai valiuoja.

⁸ Dėl tavo likimo džiūgauja

net kiparisai ir Libano kedrai:

„Nuo tada, kai buvai parblokštas,

niekas nebeateina mūsų kirsti.“

⁹ Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti,

žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikinti

ir kelia iš sostų visų tautų karalius.

¹⁰ Visi prabyla ir sako tau:

„Dabar tu bejėgis, kaip ir mes!

Tu toks pat, kaip mes!

¹¹ Tavo didybė ir visa tavo arfų muzika

nugramzdinta į Šeolą.

Tavo guolis ­ lervos,

o tavo apklotas ­ kirmėlės.“

¹² Tai nupuolei iš dangaus,

Aušrini, aušros sūnau!

Kaip tave sukniubdė ant žemės,

tave, kuris išguldei tautas!

¹³ Kadaise manei savo širdyje:

„Užlipsiu į dangų,

viršum Dievo žvaigždžių

iškelsiu savo sostą.

Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai,

pačiuose Šiaurės pakraščiuose.

¹⁴ Užlipsiu ant aukščiausių debesų

ir prilygsiu Aukščiausiajam!“

¹⁵ Bet buvai nugramzdintas žemyn

į Šeolą,

į pačias kapo gelmes.

¹⁶ Visi, pamatę tave, sutriks;

žvelgs į tave ir klaus:

„Nejaugi čia tas žmogus,

kuris sudrebino žemę

ir sunaikino karalystes;

¹⁷ kuris pavertė pasaulį dykuma,

išgriovė miestus,

savo belaisviams niekuomet

neatvėrė kalėjimo vartų?

¹⁸ Visi tautų karaliai guli garbingai,

kiekvienas savo kape.

¹⁹ Bet tu neturi kapo;

tavo lavonas išmestas pūti,

užverstas kūnais karių, kritusių mūšyje,

įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas.

²⁰ Kadangi siaubei savo kraštą

ir žudei savo žmones,

tu nebūsi palaidotas kaip kiti karaliai!

Per amžius tenebūna minimi

nedorėlio palikuonys!

²¹ Renkitės išžudyti jo sūnus

už tėvo kaltes,

kad nebepakiltų ir neužvaldytų žemės,

neužstatytų pasaulio miestais!

²² „Pakilsiu prieš juos, ­ kalba Galybių VIEŠPATS, ­ sunaikinsiu Babilono ir vardą, ir jo likutį, ir vaikus, ir palikuonis, ­ kalba VIEŠPATS! ­ ²³ Paversiu jį ežių valda, pažliugusia bala, nušluosiu jį pražūties šluota!“ ­ kalba Galybių VIEŠPATS.

Asirija

²⁴ Galybių VIEŠPATS prisiekė, sakydamas:

„Ką sumaniau, tai ir bus,

ką nusprendžiau, tai ir įvyks.

²⁵ Sutriuškinsiu Asiriją savo krašte,

sutrypsiu ją savo kalnuose.

Tada nukris jos jungas nuo jų,

našta nuo jų pečių.“

²⁶ Tai užmojis, pateiktas

visai žemei,

tai ranka, pakelta

prieš visas tautas.

²⁷ Ką Galybių VIEŠPATS nusprendė,

kas galės panaikinti?

Kai jo ranka pakelta,

kas galės ją atitraukti?

Filistija

²⁸ Tais metais, kai mirė karalius Ahazas, buvo paskelbta ši ištarmė:

²⁹ Filistijos gyventojai,

jus plakęs vėzdas sulaužytas,

bet jums nėra ko džiūgauti.

Iš nugaišusio žalčio šaknies išdygs

dar piktesnė angis,

jo palikuonis ­ skrajojantis slibinas!

³⁰ Vargšai ras mano ganyklose sau peno,

saugią užeigą ras vargšai,

bet tavo palikuonis išmarinsiu badu;

badas sunaikins net tavo likutį.

³¹ Vaitokite, vartai! Šaukis pagalbos, mieste!

Drebėk, visa Filistijos žeme!

Iš šiaurės kyla dūmai;

jo gretose nerasi atsilikusio kario.

³² O kokį atsakymą gaus tos tautos pasiuntiniai?

„Sionas ­ VIEŠPATIES įkurtas,

jame randa prieglobstį jo tautos varguoliai.“