¹ Tada visas Izraelis suėjo pas Dovydą Hebrone ir tarė: „Mes tavo kūnas ir kraujas. ² Net anksčiau, dar Sauliui esant karaliumi, tu išvesdavai ir parvesdavai Izraelį iš visų mūšių. VIEŠPATS, tavo Dievas, pasakė tau: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi mano tautos Izraelio vadas.’“ ³ Taigi visi Izraelio seniūnai suėjo Hebrone pas Dovydą, ir Hebrone Dovydas sudarė su jais sandorą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi pagal VIEŠPATIES žodį, duotą per Samuelį.

⁴ Tada Dovydas ir visas Izraelis leidosi į žygį prieš Jeruzalę, tai yra Jebusą, kur gyveno krašto gyventojai jebusiečiai. ⁵ Jebuso gyventojai sakė Dovydui: „Čia tu niekada neįžengsi!“ Bet Dovydas paėmė Siono tvirtovę. Šiandien tai Dovydo miestas. ⁶ Dovydas buvo pasakęs: „Kas pirmas nukaus jebusietį, tas bus vadas ir didžiūnas“. Cerujos sūnus Joabas užkopė pirmas ir tapo vadu.

⁷ Dovydas įsikūrė gyventi tvirtovėje, todėl ji buvo pavadinta Dovydo miestu. ⁸ Jis įtvirtino aplinką iš visų pusių, nuo Milojo aplinkui, o Joabas atstatė kitas miesto dalis. ⁹ Dovydas darėsi vis galingesnis ir galingesnis, nes Galybių VIEŠPATS buvo su juo.

¹⁰ Štai vadai Dovydo galiūnų, teikusių jam didelę paramą karalystėje drauge su visu Izraeliu ir padėjusių jam tapti karaliumi pagal VIEŠPATIES žodį Izraeliui.

¹¹ Štai Dovydo galiūnų sąrašas. Hachmonio sūnus Jašobamas buvo trejeto vadas. Pakėlęs ietį prieš tris šimtus, nukovė juos vienu sykiu. ¹² Po jo galiūnų trejete buvo Dodojo Ahoacho sūnus Eleazaras. ¹³ Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimų, kai filistinai ten buvo susitelkę mūšiui. Ten buvo dirvos sklypas, pilnas miežių. Žmonėms traukiantis nuo filistinų, ¹⁴ jis ir Dovydas pasipriešino šio sklypo viduryje ir, apgynę jį, nugalėjo filistinus. Taip VIEŠPATS išgelbėjo juos, suteikęs didelę pergalę.

¹⁵ Trys iš trisdešimtuko vadų nuėjo tarp uolų pas Dovydą prie Adulamo olos, kai filistinai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje. ¹⁶ Tuo metu Dovydas buvo kalnų tvirtovėje, o filistinų įgula ­ Betliejuje. ¹⁷ Dovydas ilgesingai prasitarė: „O kad turėčiau bent gurkšnį vandens iš Betliejaus talpyklos ­ iš tos prie vartų!“ ¹⁸ Tada trejetas prasiveržė pro filistinų įgulą ir, pasėmę vandens iš talpyklos prie Betliejaus vartų, parnešė Dovydui. Bet Dovydas nenorėjo jo gerti ir išliejo kaip atnašą VIEŠPAČIUI. ¹⁹ „Gink, Dieve, ­ sakė jis, ­ jei kitaip elgčiausi! Kaip aš galiu gerti šių vyrų kraują? Juk jie parnešė jį, savo gyvybę į pavojų statydami.“ Užtat jis nenorėjo vandens gerti. Tokie buvo šių galiūnų žygdarbiai.

²⁰ Joabo brolis Abšajas buvo trisdešimtuko galva. Kartą ietimi jis kovojo prieš tris šimtus ir, nukovęs juos, laimėjo sau vardą šalia trejeto. ²¹ Jis buvo dvigubai garsesnis už bet kurį iš trisdešimtuko ir tapo jų vadu, tačiau trejetui neprilygo.

²² Jehojados sūnus Benaja buvo narsus vyras iš Kabceelio, atlikęs didelius žygdarbius. Jis nukovė du Arielio sūnus iš Moabo. Kartą sniegingą dieną nusileidęs į duobę, jis užmušė liūtą. ²³ Be to, jis nukovė vieną egiptietį, penkių uolekčių ūgio milžiną. Nors egiptietis turėjo rankoje ietį kaip audėjo riestuvą, Benaja išėjo prieš jį su vėzdu ir, išplėšęs ietį iš egiptiečio rankos, nukovė jo paties ietimi. ²⁴ Tokie buvo Jehojados sūnaus Benajos žygdarbiai, ir jis laimėjo vardą šalia trejeto galiūnų. ²⁵ Jis buvo garsus trisdešimtuko būryje, tačiau trejetui neprilygo. Dovydas paskyrė jį savo asmens sargybos vadu.

²⁶ Kariai galiūnai:

Joabo brolis Asaelis, Dodojo Betliejiečio sūnus Elhananas, ²⁷ Šamotas Haroras, Helecas Pelojietis, ²⁸ Ikešo Tekojiečio sūnus Ira, Abiezeras Anatojietis, ²⁹ Sibechajas Hušietis, Ilajas Ahoachas, ³⁰ Mahrajas Netofietis, Baanos Netofiečio sūnus Heledas, ³¹ Ribajo iš Benjamino Gibėjos sūnus Itajas, Benaja Piratonietis, ³² Hurajas iš Gaašo slėnių, Abielis Arabietis, ³³ Azmavetas Baharimietis, Eljachba Šaalbonietis, ³⁴ Bene Jašenas Gizotietis, Šagės iš hararų sūnus Jehonatanas, ³⁵ Sacharo iš hararų sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas, ³⁶ Heferas Mecherietis, Ahija Pelojietis, ³⁷ Hecrojas Karmelietis, Ezbajo sūnus Naarajas, ³⁸ Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas, ³⁹ Celekas Amonitas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys Nachrajas Beerotietis, ⁴⁰ Ira Itras, Garebas Itras; ⁴¹ Ūrija Hetitas, Achlajo sūnus Zabadas, ⁴² Šizos Rubeniečio sūnus Adina ­ rubenų galva ir trisdešimtuko vadas; ⁴³ Maakos sūnus Hananas, Juozapatas Mitnietis, ⁴⁴ Uzija Aštarotietis, Hotamo Aroeriečio sūnūs Šama ir Jejelis, ⁴⁵ Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis Joha Ticietis, ⁴⁶ Elielis Mahavas, Elnaamo sūnūs Jeribajas bei Jošavija ir Itma Moabitas, ⁴⁷ Elielis, Jobedas ir Jaasielis Mecobaitas.

¹ Štai vyrai, atėję pas Dovydą į Ciklagą, dar jam slapstantis nuo Kišo sūnaus Sauliaus, kurie buvo tarp galiūnų, jam padėjusių kare. ² Jie buvo ginkluoti lankais, galėjo ir dešine, ir kaire ranka mėtyti svaidykle akmenis ar šaudyti lanku strėles; jie buvo iš Sauliaus giminaičių, iš Benjamino giminės: ³ vadas Ahiezeras drauge su Jehoašu ­ abu Šemavos Gibėjiečio sūnūs, taip pat Azmaveto sūnūs Jezielis ir Peletas, Beracha, Jehuvas Anatotietis, ⁴ galiūnas iš trisdešimtuko ir vienas trisdešimtuko vadų Išmaja Gibeonietis, ⁵ Jeremija, Jahazielis, Johananas, Jehozabadas Gederietis, ⁶ Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas, Šefatijas iš Harifo palikuonių, ⁷ korachai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras bei Jašobamas ⁸ ir Jerohamo iš Gedoro sūnūs Joela bei Zebadija.

⁹ Ir iš gadų perėjo žmonių pas Dovydą sekti jį į dykumos tvirtovę. Jie buvo narsūs galiūnai, patyrę kariai, ginkluoti skydu ir ietimi, išvaizdūs tarsi liūtai, vikrūs tarsi gazelės kalnuose. ¹⁰ Ezeras buvo vadas, Abdija antras, Eliabas trečias, ¹¹ Mišmana ketvirtas, Jeremija penktas, ¹² Atajas šeštas, Elielis septintas, ¹³ Johananas aštuntas, Elzabadas devintas, ¹⁴ Jeremijas dešimtas, Machbanajas vienuoliktas. ¹⁵ Šie Gado giminės vyrai buvo kariuomenės galvos. Mažieji buvo lygiajėgiai šimtui, o stiprieji ­ tūkstančiui. ¹⁶ Tai buvo vyrai, kurie pirmą mėnesį perbrido Jordaną, kai jis buvo išsiliejęs iš krantų, ir privertė bėgti visus slėnio gyventojus į rytus ir vakarus.

¹⁷ Pas Dovydą į tvirtovę atėjo ir iš Benjamino bei Judo giminių. ¹⁸ Išėjęs pasitikti, Dovydas kreipėsi į juos, tardamas: „Jeigu ateinate pas mane taikiu tikslu man padėti, parodysiu jums gerą širdį, bet jeigu ateinate išduoti manęs priešams, nors mano rankos nėra padariusios jokio smurto, temato tai mūsų protėvių Dievas ir teskiria nuosprendį.“ ¹⁹ Tada Dvasia apgaubė trisdešimtuko vadą Amasają, ir jis tarė:

„Mes tavo, Dovydai;

ir su tavimi, Jesės sūnau!

Ramybė, ramybė tau,

ramybė tam, kuris tau padeda!

Tavo Dievas yra tas,

kuris tau padeda.“

Tada Dovydas juos priėmė ir pastatė tarp savo pajėgų vadų.

²⁰ Ir iš Manaso giminės perbėgo pas Dovydą, kai jis atžygiavo su filistinais į mūšį su Sauliumi. Tačiau filistinams jis nepadėjo, nes jų valdovai pasitarė ir atleido jį, sakydami: „Jis pereis pas savo šeimininką Saulių mūsų galvų kaina.“ ²¹ Jam žygiuojant į Ciklagą, pas jį perbėgo šie Manaso giminės vyrai: Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas ­ Manaso kilčių galvos. ²² Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikų gaują, nes visi buvo narsūs vyrai ir karių vadai. ²³ Iš tikrųjų diena po dienos žmonės vis ėjo pas Dovydą jam padėti, kol ten išaugo didžiulė stovykla, tarsi Dievo stovykla.

²⁴ Štai skaičiai būrių ginkluotų vyrų, atėjusių pas Dovydą į Hebroną perduoti jam Sauliaus karalystės pagal VIEŠPATIES žodį.

²⁵ Iš Judo giminės nešiojusių skydą ir ietį ­ šeši tūkstančiai aštuoni šimtai kaip reikiant ginkluotų vyrų. ²⁶ Iš Simeono giminės narsių karių ­ septyni tūkstančiai šimtas. ²⁷ Iš Levio giminės ­ keturi tūkstančiai šeši šimtai, ²⁸ taip pat Aarono namų vadas Jehojada ir su juo trys tūkstančiai septyni šimtai ²⁹ bei Cadokas, jaunas narsus vyras, su savo kiltimi ­ dvidešimt trim pareigūnais. ³⁰ Iš Benjamino žmonių, Sauliaus giminių ­ trys tūkstančiai, kurių daugumas iki šiol buvo likę ištikimi Sauliaus namams. ³¹ Iš Efraimo giminės ­ dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių vyrų, išgarsėjusių savo kiltyse; ³² iš pusės Manaso giminės ­ aštuoniolika tūkstančių pagal vardus paskirtų eiti ir padaryti Dovydą karaliumi. ³³ Iš Isacharo giminės vyrų, kurie suprato laiko ženklus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, ­ du šimtai vadų ir visi jų giminaičiai ­ jų įsakymu. ³⁴ Iš Zabulono giminės ­ penkiasdešimt tūkstančių užgrūdintų karių, apsiginklavusių mūšiui visokiais karo ginklais, padėti Dovydui iš visos širdies. ³⁵ Iš Naftalio giminės ­ tūkstantis vadų drauge su trisdešimt septyniais tūkstančiais vyrų, ginkluotų skydais ir ietimis. ³⁶ Iš Dano giminės ­ dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai vyrų, apsiginklavusių stoti į kovos rikiuotę. ³⁷ Iš Ašero giminės ­ keturiasdešimt tūkstančių užgrūdintų karių, pasiruošusių kovai. ³⁸ Iš Užjordanės rubenų ir gadų bei pusės Manaso giminės ­ šimtas dvidešimt tūkstančių ginkluotų įvairiais karo ginklais.

³⁹ Visi šie kariai atžygiavo į Hebroną kautynių rikiuote, visa širdimi norėdami pastatyti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Panašiai visas likęs Izraelis vieningai norėjo padaryti Dovydą karaliumi. ⁴⁰ Tenai jie pasiliko su Dovydu tris dienas valgydami ir gerdami, nes giminės buvo juos aprūpinę. ⁴¹ Taip pat jų kaimynai atėjo net iš Isacharo, Zabulono ir Naftalio, ant asilų, kupranugarių, mulų ir jaučių gabendami maistą, gausias atsargas miltų, figų plokštainių, razinų plokštainių, vyno, aliejaus, galvijų ir avių, nes Izraelyje buvo daug džiaugsmo.

¹ Tada Dovydas pasitarė su

tūkstantininkais ir šimtininkais, iš tikrųjų ­ su visais vadais. ² Visai Izraelio bendrijai Dovydas tarė: „Jeigu jums atrodo gera ir jeigu tokia VIEŠPATIES, mūsų Dievo, valia, pasiųskime žodį visur mūsų likusioms giminėms per visas Izraelio žemes, įskaitydami kunigus ir levitus miestuose su ganyklomis, kad jie sueitų pas mus. ³ Tada vėl parsineškime savo Dievo Skrynią, nes per visas Sauliaus dienas mes nekreipėme į ją dėmesio.“ ⁴ Visa bendrija sutiko tai daryti, nes šis reikalas patiko visiems žmonėms.

⁵ Tad Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Šihoro Egipte iki Lebo Hamato parnešti Dievo Skrynios iš Kirjat Jearimų. ⁶ Dovydas ir visas Izraelis nukeliavo į Baalą ­ Kirjat Jearimus, priklausančius Judui, parnešti iš ten Dievo Skrynios, vadinamos jo vardu: „VIEŠPATS, sėdintis kerubų soste“. ⁷ Jie gabeno Dievo Skrynią nauju vežimu iš Abinadabo namų, Uza ir Achjojas valdė vežimą, ⁸ o Dovydas ir visas Izraelis šoko Dievo akivaizdoje ir visomis jėgomis giedojo, pritardami lyromis, arfomis, būgneliais su žvangučiais, cimbolais ir trimitais.

⁹ Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką paremti Skrynią, nes jaučiai kluptelėjo. ¹⁰ VIEŠPATS užpyko ant Uzos ir ištiko jį mirtimi, nes jis padėjo ranką ant Skrynios. Ten Dievo akivaizdoje jis mirė. ¹¹ Dovydas susirūpino dėl to, kad VIEŠPATS buvo pratrūkęs ant Uzos. Užtat ta vieta iki šios dienos vadinama Perec Uza.

¹² Tą dieną Dovydas pajuto Dievo baimę. „Kaip aš galiu parsinešti Dievo Skrynią?“ ­ sakė jis. ¹³ Tad Dovydas neparsigabeno Skrynios į Dovydo miestą, bet nukreipė ją į Obed Edomo Gatiečio namus. ¹⁴ Dievo Skrynia išbuvo Obed Edomo šeimos namuose tris mėnesius, ir VIEŠPATIES palaima lydėjo Obed Edomo šeimyną bei visa, ką jis turėjo.

¹ Tuo tarpu Tyro karalius Hiramas atsiuntė pasiuntinius pas Dovydą su kedro rąstais, mūrininkais ir dailidėmis statyti jam rūmų. ² Dabar Dovydas suvokė, kad VIEŠPATS buvo padaręs jį Izraelio karaliumi ir kad jo karalystė buvo taip išaukštinta dėl jo tautos Izraelio.

³ Dovydas vedė dar kitas žmonas, ir Dovydui gimė daugiau sūnų ir dukterų. ⁴ Štai vardai vaikų, gimusių jam Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas ir Natanas, Saliamonas, ⁵ Ibharas, Elišūva ir Elpaletas, ⁶ Nogahas, Nefegas ir Jafija, ⁷ Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

⁸ Išgirdę, kad Dovydas pateptas viso Izraelio karaliumi, visi filistinai sutartinai pakilo į žygį jo ieškoti. Bet Dovydas, apie tai išgirdęs, išžygiavo jiems pasipriešinti. ⁹ Filistinai buvo atžygiavę ir plėšikavo Refajų slėnyje. ¹⁰ Tada Dovydas teiravosi Dievo, klausdamas: „Ar aš turiu priešintis filistinams? Ar atiduosi juos man į rankas?“ VIEŠPATS atsakė jam: „Žygiuok! Aš atiduosiu juos tau į rankas.“ ¹¹ Tad jis nužygiavo į Baal Peracimus. Ten Dovydas juos nugalėjo. „Pro mano priešus Dievas prasiveržė mano ranka, kaip prasiveržia vanduo“, ­ tarė Dovydas. Todėl ta vieta vadinama Baal Peracimais. ¹² Filistinai buvo palikę ten savo dievus. Dovydas įsakė juos sudeginti.

¹³ Dar kartą filistinai įsiveržė į slėnį, ¹⁴ ir vėl Dovydas teiravosi Dievo. Dievas atsakė jam: „Nesivyk jų, bet apeik ir stok į mūšį su jais priešais balzamo medžius. ¹⁵ Kai išgirsi žygio ūžesį balzamo medžių viršūnėse, pradėk mūšį, nes Dievas eis pirma tavęs filistinų kariuomenės sunaikinti.“ ¹⁶ Dovydas darė, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Jie sutriuškino filistinus nuo Gibeono iki pat Gezero.

¹⁷ Dovydo garsas pasklido po visus kraštus, ir VIEŠPATS padarė, kad jo bijotų visos tautos.

¹ Dovydas statėsi rūmus Dovydo mieste ir pastatė palapinę, rengdamas vietą Dievo Skryniai. ² Tada Dovydas įsakė, kad levitai neštų Dievo Skrynią, nes VIEŠPATS buvo išrinkęs juos nešti Skrynią ir amžinai jam tarnauti. ³ Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę pernešti Dievo Skrynios į jos vietą, kurią buvo parengęs. ⁴ Dovydas surinko visus Aarono palikuonis ir levitus: ⁵ iš Kehato sūnų ­ jų didžiūną Ūrielį su šimtu dvidešimt giminaičių; ⁶ iš Merario sūnų ­ jų didžiūną Asają su šimtu dvidešimt giminaičių; ⁷ iš Geršomo sūnų ­ jų didžiūną Joelį su šimtu trisdešimt giminaičių; ⁸ iš Elicafano sūnų ­ jų didžiūną Šemają su dviem šimtais giminaičių; ⁹ iš Hebrono sūnų ­ jų didžiūną Elielį su aštuoniasdešimt giminaičių; ¹⁰ iš Uzielio sūnų ­ jų didžiūną Aminadabą su šimtu dvylika giminaičių.

¹¹ Dovydas pasišaukė kunigus Cadoką bei Abjatarą ir levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą. ¹² Jis tarė jiems: „Jūs esate levitų kilčių galvos. Jūs ir jūsų broliai pasišventinkite, kad galėtumėte pernešti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Skrynią į vietą, kurią esu jai parengęs. ¹³ Kadangi jūs nenešėte jos pirmą kartą, VIEŠPATS ištiko mus nelaime, nes mes jam neparodėme deramos pagarbos.“ ¹⁴ Taigi kunigai ir levitai pasišventino, rengdamiesi pernešti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Skrynią. ¹⁵ Levitai nešė Dievo Skrynią kartimis ant pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal VIEŠPATIES žodį.

¹⁶ Dovydas įsakė levitų didžiūnams paskirti savo brolius giesmininkais, kad giedotų džiaugsmo giesmes, pritariant muzikos instrumentams ­ arfoms, lyroms ir cimbolams. ¹⁷ Todėl levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, o iš jo brolių ­ Berechijo sūnų Asafą, iš Merario sūnų, jų brolių ­ Kušajo sūnų Etaną, ¹⁸ ir, antra, jų brolius: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Beną, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją, Obed Edomą ir Jejelį. ¹⁹ Giesmininkai Hemanas, Asafas ir Etanas turėjo skambinti bronziniais cimbolais; ²⁰ Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas groti arfomis pagal alamotą, ²¹ o Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas giedojimui pritarti lyromis pagal šeminitą. ²² Kenanijas, būdamas levitų giesmės didžiūnas, vadovavo giedojimui, nes buvo išmanus ir įgudęs. ²³ Berechija ir Elkana turėjo būti vartininkai prie Skrynios. ²⁴ Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras turėjo pūsti trimitus priešais Dievo Skrynią. Ir Obed Edomas bei Jehija turėjo būti vartininkai prie Skrynios.

²⁵ Taigi Dovydas, Izraelio seniūnai ir tūkstantininkai džiūgaudami nuėjo gabenti VIEŠPATIES Sandoros Skrynios iš Obed Edomo namų. ²⁶ Kadangi Dievas padėjo nešantiems VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, buvo atnašauta septyni jaučiai ir septyni avinai. ²⁷ Dovydas bei visi levitai, nešantys Skrynią, ir giesmininkai bei giesmininkų giesmių didžiūnas Kenanija vilkėjo plonos drobės skraistėmis. Dovydas vilkėjo ir lininį efodą. ²⁸ Taip visas Izraelis pernešė VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, palydėdami šauksmais, rago gaudesiu, trimitais ir cimbolais, grodami arfomis ir lyromis.

²⁹ VIEŠPATIES Sandoros Skryniai pasiekus Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė karalių Dovydą šokinėjantį ir šokantį. Savo širdyje ji pajuto jam panieką.