|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Skaičių knyga | Skyrius: |  | 13 |  |
| | Skaičių knyga | | | | | Sk 13 | Žvalgai siunčiami į Kanaaną 1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano kraštą, kurį aš duodu izraeliečiams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvieno jų protėvių giminės; kiekvienas jų turi būti giminės vadas“. 26 Atėję tiesiai pas Mozę ir Aaroną bei visą izraeliečių bendriją į Kadešą Parano dykumoje, jie papasakojo jiems bei visai bendrijai ir parodė jiems krašto vaisius. 27 Jie papasakojo Mozei: „Mes nuėjome į kraštą, į kurį mus siuntei. Tikrai jis pienu ir medumi teka. Štai jo vaisiai. 28 Tačiau žmonės, gyvenantys krašte, yra stiprūs, miestai įtvirtinti ir didžiuliai. Be to, mes matėme ten ir Anako palikuonis. 29 Amalekitai gyvena Negebo krašte; hetitai, jebusitai ir amoriečiai gyvena krašto aukštumose; o kanaaniečiai gyvena prie jūros ir palei Jordaną“. 30 Kalebas nutildė žmones, murmėjusius prieš Mozę, ir tarė: „Kilkime tučtuojau ir užimkime jį, nes mes tikrai galime juos nugalėti“. 31 Tada vyrai, kurie buvo ėję su juo, sakė: „Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie yra už mus stipresni“. 32 Taigi jie apmelavo izraeliečiams kraštą, kurį jie buvo išžvalgę, sakydami: „Kraštas, per kurį mes perėjome ir išžvalgėme, yra kraštas, kuris suryja savo gyventojus. Visi žmonės, kuriuos jame matėme, yra didelio ūgio. 33 Tenai mes matėme tikrus milžinus[i5] (anakimai kyla iš milžinų) ; o mes jautėmės kaip žiogai. Taip mes jiems ir atrodėme“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Sk 13,16: ... Jozue: hebrajiškai Jehošua’, vėliau sutrumpinta į Ješua’ : yra hebrajiškai tariamas Jėzaus vardas. Hošea ir Jehošua – du variantai to paties vardo, kuris reiškia VIEŠPATS išgano. Žr. Mt 1,21. | | 2 | Sk 13,21: ... Zin{o} dykuma: Sinajaus pusiasalio dalis į šiaurę nuo Parano ir pietvakarius nuo Negyvosios jūros, skirtinga nuo Sin{o} dykumos, esančios Egipto pasienyje (žr. Iš 16,1; 17,1; Sk 33,11 ). Lebo-Hamatas: miestas prie Riblos (žr. Jer 39,5-6), prie pietinės Hamato, nepriklausomos karalystės pietinėje Sirijoje, sienos. Dovydo pergalės išplėtė izraeliečių karalystę lig pat Hamato (žr. 2 Sam 8,9-12), ir Lebo-Hamatas buvo šiaurinė Izraelio riba (žr. Sk 34,7-9; Ez 47,15; 48,1). | | 3 | Sk 13,22-13,28: ... anakimai: pirmykščiai pietinės Palestinos gyventojai, supanašėję su kanaaniečių kultūra dar prieš izraeliečių invaziją. Izraeliečiai juos laikė milžinais arba dėl jų aukšto ūgio, arba dėl masyvių pastatų iš akmens. | | 4 | Sk 13,23: ... Eškol{as}: hebrajiškas vietovardis, kuris reiškia {Vynuogių} Kekė. | | 5 | Sk 13,33: ... milžinus: hebrajiškai nefilim. Žr. Pr. 6,4. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Skaičių knyga | Skyrius: | | 13 | |
| Skaičių knyga | Skyrius: | | 14 | |
| | Skaičių knyga | | | | | Sk 14 | Izraeliečiai kelia maištą 1 Visa bendrija ėmė aimanuoti nesavu balsu, – žmonės nesiliovė verkti visą tą naktį. 26 VIEŠPATS dar kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 27 „Kaip ilgai ši nedora bendrija murmės prieš mane? Aš atkreipiau dėmesį į izraeliečių murmėjimus, kaip jie murma prieš mane. 28 [i4]Sakyk jiems: 'Kaip aš gyvas, – sako VIEŠPATS, – aš padarysiu jums, ką girdėjau jus sakant. 29 Jūsų lavonai supus šioje dykumoje. Iš jūsų visų, kurie buvote įskaityti surašant, – nuo dvidešimties metų ir vyresnių, murmėjusių prieš mane, – 30 nė vienas iš jūsų neįeis į kraštą, kuriame prisiekiau jus apgyvendinti, išskyrus Kalebą, Jefūnės sūnų, ir Jozuę, Nuno sūnų. 34 Keturiasdešimt dienų praleidote žvalgydami kraštą, keturiasdešimt metų kentėsite už savo kaltę: metus už kiekvieną dieną. Taip jūs pažinsite mano apmaudą'. 35 Aš, VIEŠPATS, kalbu! Tikrai taip padarysiu visai šiai nedorai bendrijai, susimokiusiai prieš mane. Šioje dykumoje visi lig vieno ras galą, ten jie išmirs“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Sk 14,9: ... jie mums yra tik duona!: tai yra mes galime lengvai juos praryti. Atsakymas į pesimistinį pasakojimą apie Kanaaną – kraštą, kuris praryja žmones (žr. Sk 13,32). | | 2 | Sk 14,9: ... apsauga paliko: jų dievai nuo jų pasitraukė. | | 3 | Sk 14,25: ... slėniuose: lygumos Negebe, Viduržemio jūros pajūryje ir Jordano upės įduba bei slėniai šiaurinės Palestinos kalnuose. Žr. Sk 14,45. | | 4 | Sk 14,28-14,29: Dievas nubaudė murmančius izraeliečius, įvykdydamas jų pačių norus. Žr. 2-ąją eilutę. Jų tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu stoka yra minima Naujajame Testamente kaip įspėjimas krikščionims. Žr. 1 Kor 10,10; Žyd 3,12-18. | | 5 | Sk 14,45: ... Hormos: vieno karaliuko miestas Kanaane – pietinėje Judėjoje (žr. Joz 12,14), vietinių vadinamas Zefat{u}, t. y. Sargybos bokštu. Vardas Horma reiškia Pasmerktas {miestas} ir vardo prasmė paaiškinama Sk 21,3 ir Ts 1,17 tekstuose. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Skaičių knyga | Skyrius: | | 14 | |
|
|
|
|
