| Sk 15 | Papildomi nuostatai apie aukas 1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 [i1]„Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai įeisite į kraštą, kurį aš jums duodu gyventi, 3 ir paaukosite VIEŠPAČIUI ugnies atnašą iš jaučių bandos ar iš avių kaimenės, – deginamąją ar kitokią auką, vykdydami įžadą, ar kaip geros valios atnašą, ar jūsų nustatytų švenčių metu, norėdami pateikti malonų kvapą VIEŠPAČIUI, 4 tuomet duodantis tokią atnašą VIEŠPAČIUI turės duoti taip pat ir grūdų atnašą – vieną dešimtadalį efos geriausių miltų, įmaišytų su ketvirtadaliu hino aliejaus. 5 Be to, su deginamąja ar kitokia auka atnašausi ketvirtadalį hino vyno kaip liejamąją atnašą su kiekviena avimi. 6 Jei aukosi aviną, atnašausi grūdų atnašą: du dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų su trečdaliu hino aliejaus, 7 ir trečdalį hino vyno malonaus kvapo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI. 8 Jei atnašautum jautį kaip deginamąją auką ar kaip kitokią auką, vykdydamas įžadą ar kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI, 9 tuomet duosi su jaučiu grūdų atnašą – tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų su puse hino aliejaus, 10 duosi taip pat kaip liejamąją atnašą pusę hino vyno, ugnies atnašas dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI. 11 Taip bus daroma su kiekvienu jaučiu, su kiekvienu avinu, su kiekvienu avinėliu ar ožiu. 12 Koks skaičius šių atnašų, toks turi būti ir skaičius grūdų bei liejamųjų atnašų. 13 Kiekvienas namiškis izraelietis, aukodamas VIEŠPAČIUI malonaus kvapo ugnies atnašas, taip jas aukos. 14 Jei ateivis, gyvenantis su jumis ar su jūsų palikuonimis, norėtų paaukoti malonaus kvapo atnašą VIEŠPAČIUI ugnimi, kaip jūs darote, taip jis tedaro. 15 Visai bendrijai bus vienas įstatas, jums ir apsigyvenusiam ateiviui, amžinas įstatas per jūsų kartas. VIEŠPATIES akivaizdoje jūs ir ateivis būsite vienodi. 16 Jūs ir ateivis, gyvenantis su jumis, turės tas pačias apeigas ir tą patį įstatą'“. 17 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 18 „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Įėję į kraštą, į kurį aš jus vedu, 19 kada tik valgysite krašto duoną, atidėkite atnašą VIEŠPAČIUI. 20 Iš pirmienų tešlos[i2] duosite kepalą kaip atnašą, atidėsite jį kaip atnašą, lygiai kaip atidedate atnašą nuo klojimo aslos. 21 Per visas kartas duosite VIEŠPAČIUI dalį savo pirmienų tešlos'“. Atnašos už nuodėmę 22 [i3]„Jei netyčiomis neįvykdysite kurio nors iš įsakymų, VIEŠPATIES paskelbtų per Mozę, – 23 visa, ką VIEŠPATS įsakė jums per Mozę nuo tos dienos, kai VIEŠPATS davė įsakymą, ir vėliau per visas jūsų kartas, – 24 jei tai būtų padaryta netyčiomis per bendrijos neapsižiūrėjimą, tuomet visa bendrija atnašaus jautuką deginamajai aukai dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI drauge su grūdų atnaša bei jos liejamąja atnaša pagal įsaką ir ožį atnašai už nuodėmę. 25 Kunigas atliks permaldavimą už visą izraeliečių bendriją, ir jiems bus atleista, nes tai buvo neapsižiūrėjimas, ir už savo klaidą jie atnašavo auką – ugnies atnašą VIEŠPAČIUI bei atnašą už nuodėmę VIEŠPATIES akivaizdoje. 26 Ne tik izraeliečių bendrijai, bet taip pat ir ateiviams tarp jūsų, bus atleista, nes neapsižiūrėjimo kaltė palietė visus žmones. 27 Jei pavienis nusidėtų per neapsižiūrėjimą, jis atnašaus mitulę ožką atnašai už nuodėmę. 28 Kunigas atliks permaldavimą VIEŠPATIES akivaizdoje už padariusįjį klaidą, nes jis padarė ją per neapsižiūrėjimą. Atlikus už jį permaldavimą, bus jam atleista. 29 Tiek vietiniam izraeliečiui, tiek tarp jų gyvenančiam ateiviui, tas pačias apeigas turėsite bet kam iš jų, nusidėjusiam per neapsižiūrėjimą. 30 Bet jei kas elgdamasis savavališkai, vietinis ar ateivis, užgautų VIEŠPATĮ, toks žmogus bus pašalintas iš tautos. 31 Dėl to, kad paniekino VIEŠPATIES žodį ir sulaužė jo įsakymą, toks žmogus turi būti pašalintas. Kaltinti jis gali tik pats save“. Bausmė už šabo laužymą 32 Izraeliečiai, būdami dykumoje, užtiko žmogų, renkantį malkas šabo dieną. 33 Užtikusieji renkantį malkas atvedė jį pas Mozę, Aaroną ir visą bendriją. 34 [i4]Jis buvo uždarytas į kalėjimą, nes nebuvo aišku, ką su juo reikėtų daryti. 35 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi. Visa bendrija turi užmušti jį akmenimis už stovyklos“. 36 Visa bendrija išvedė jį už stovyklos ir užmušė akmenimis, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. Kutai prie drabužių 37 VIEŠPATS tarė Mozei: 38 „Kalbėk izraeliečiams ir paliepk jiems pasidaryti kutus[i5] ant drabužių kampų per visas kartas. Teprisiriša mėlyną virvelę prie kuto kiekviename kampe. 39 Jūs tad turėsite kutą, kad, žvelgdami į jį, atsimintumėte visus mano įsakymus ir juos vykdytumėte, nenuklysdami paskui savo širdies ir akių užgaidas. 40 Taigi jūs atsiminsite ir vykdysite visus mano įsakymus, būsite šventi savo Dievui. 41 Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas!“ |
