Žvalgai siunčiami į Kanaaną 1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano kraštą, kurį aš duodu izraeliečiams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvieno jų protėvių giminės; kiekvienas jų turi būti giminės vadas“. 3 VIEŠPATIES įsakymu Mozė tad išsiuntė juos iš Parano dykumos. Visi jie buvo vadovaujantys vyrai tarp izraeliečių. 4 Šie buvo jų vardai: iš Reubeno giminės Zakuro sūnus Šamua; 5 iš Simeono giminės Horio sūnus Šaafatas; 6 iš Judo giminės Jefūnės sūnus Kalebas; 7 iš Issacharo giminės Juozapo sūnus Igalas; 8 iš Efraimo giminės Nuno sūnus Hošea; 9 iš Benjamino giminės Rafūos sūnus Paltis; 10 iš Zebuluno giminės Sodžio sūnus Gadielis; 11 iš Juozapo giminės, tai yra ir Manaso giminės, Susio sūnus Gadis; 12 iš Dano giminės Gemalio sūnus Amielis; 13 iš Ašero giminės Michaelio sūnus Seturas; 14 iš Naftalio giminės Vofsio sūnus Nahbis; 15 iš Gado giminės Machio sūnus Geulis. 16 Tie buvo vardai vyrų, kuriuos Mozė siuntė išžvalgyti krašto. O Hošeą, Nuno sūnų, Mozė pavadino Jozue.[i1] 17 Siųsdamas juos išžvalgyti Kanaano krašto, Mozė jiems tarė: „Kilkite aukštyn į Negebą ir palipkite į krašto aukštumas. 18 Apžiūrėkite kraštą, į ką jis yra panašus. Ar jame gyvenantys žmonės yra stiprūs, ar silpni, ar jų yra mažai, ar daug? 19 Ar kraštas, kuriame jie gyvena, yra geras, ar blogas? Ar miestai, kuriuose jie gyvena, neturi sienų, ar yra įtvirtinti? 20 Ar žemė yra derlinga, ar skurdi, ar yra joje medžių, ar ne? Būkite drąsūs, parneškite šį tą iš krašto vaisių“. Tuomet buvo ankstyvųjų vynuogių laikas. 21 Jie tat pakilo ir išžvalgė kraštą nuo Zino dykumos lig Rehobo prie Lebo-Hamato.[i2] 22 Jie pakilo į Negebą ir nuėjo į Hebroną, kur gyveno Ahimanas, Šešajis ir Talmajis – anakimai.[i3] {Hebronas buvo įkurtas septyneriais metais anksčiau negu Zoanas Egipte.} 23 Pasiekę Eškolo[i4] slėnį, nusikirto iš ten vynmedžio šaką su viena vynuogių keke, kurią ant karties nešė du vyrai. Jie nešėsi ir granatmedžio obuolių bei figų. 24 Ta vieta buvo pavadinta Eškolo slėniu pagal kekę, kurią iš ten izraeliečiai nusikirto. Žvalgai grįžta iš Kanaano 25 Praslinkus keturiasdešimčiai dienų, jie sugrįžo iš krašto žvalgybos. 26 Atėję tiesiai pas Mozę ir Aaroną bei visą izraeliečių bendriją į Kadešą Parano dykumoje, jie papasakojo jiems bei visai bendrijai ir parodė jiems krašto vaisius. 27 Jie papasakojo Mozei: „Mes nuėjome į kraštą, į kurį mus siuntei. Tikrai jis pienu ir medumi teka. Štai jo vaisiai. 28 Tačiau žmonės, gyvenantys krašte, yra stiprūs, miestai įtvirtinti ir didžiuliai. Be to, mes matėme ten ir Anako palikuonis. 29 Amalekitai gyvena Negebo krašte; hetitai, jebusitai ir amoriečiai gyvena krašto aukštumose; o kanaaniečiai gyvena prie jūros ir palei Jordaną“. 30 Kalebas nutildė žmones, murmėjusius prieš Mozę, ir tarė: „Kilkime tučtuojau ir užimkime jį, nes mes tikrai galime juos nugalėti“. 31 Tada vyrai, kurie buvo ėję su juo, sakė: „Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie yra už mus stipresni“. 32 Taigi jie apmelavo izraeliečiams kraštą, kurį jie buvo išžvalgę, sakydami: „Kraštas, per kurį mes perėjome ir išžvalgėme, yra kraštas, kuris suryja savo gyventojus. Visi žmonės, kuriuos jame matėme, yra didelio ūgio. 33 Tenai mes matėme tikrus milžinus[i5] (anakimai kyla iš milžinų) ; o mes jautėmės kaip žiogai. Taip mes jiems ir atrodėme“. | 
