BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2020 09 28 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 13

 Skaičių knyga
  
Sk 13

Žvalgai siunčiami į Kanaaną

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano kraštą, kurį aš duodu izraeliečiams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvieno jų protėvių giminės; kiekvienas jų turi būti giminės vadas“.

Žvalgai grįžta iš Kanaano

25 Praslinkus keturiasdešimčiai dienų, jie sugrįžo iš krašto žvalgybos. 26 Atėję tiesiai pas Mozę ir Aaroną bei visą izraeliečių bendriją į Kadešą Parano dykumoje, jie papasakojo jiems bei visai bendrijai ir parodė jiems krašto vaisius. 27 Jie papasakojo Mozei: „Mes nuėjome į kraštą, į kurį mus siuntei. Tikrai jis pienu ir medumi teka. Štai jo vaisiai. 28 Tačiau žmonės, gyvenantys krašte, yra stiprūs, miestai įtvirtinti ir didžiuliai. Be to, mes matėme ten ir Anako palikuonis. 29 Amalekitai gyvena Negebo krašte; hetitai, jebusitai ir amoriečiai gyvena krašto aukštumose; o kanaaniečiai gyvena prie jūros ir palei Jordaną“.

30 Kalebas nutildė žmones, murmėjusius prieš Mozę, ir tarė: „Kilkime tučtuojau ir užimkime jį, nes mes tikrai galime juos nugalėti“. 31 Tada vyrai, kurie buvo ėję su juo, sakė: „Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie yra už mus stipresni“. 32 Taigi jie apmelavo izraeliečiams kraštą, kurį jie buvo išžvalgę, sakydami: „Kraštas, per kurį mes perėjome ir išžvalgėme, yra kraštas, kuris suryja savo gyventojus. Visi žmonės, kuriuos jame matėme, yra didelio ūgio. 33 Tenai mes matėme tikrus milžinus[i5] (anakimai kyla iš milžinų) ; o mes jautėmės kaip žiogai. Taip mes jiems ir atrodėme“.

  
Išnašos:
1Sk 13,16: ... Jozue: hebrajiškai Jehošua’, vėliau sutrumpinta į Ješua’ : yra hebrajiškai tariamas Jėzaus vardas. Hošea ir Jehošua – du variantai to paties vardo, kuris reiškia VIEŠPATS išgano. Žr. Mt 1,21.
2Sk 13,21: ... Zin{o} dykuma: Sinajaus pusiasalio dalis į šiaurę nuo Parano ir pietvakarius nuo Negyvosios jūros, skirtinga nuo Sin{o} dykumos, esančios Egipto pasienyje (žr. Iš 16,1; 17,1; Sk 33,11 ). Lebo-Hamatas: miestas prie Riblos (žr. Jer 39,5-6), prie pietinės Hamato, nepriklausomos karalystės pietinėje Sirijoje, sienos. Dovydo pergalės išplėtė izraeliečių karalystę lig pat Hamato (žr. 2 Sam 8,9-12), ir Lebo-Hamatas buvo šiaurinė Izraelio riba (žr. Sk 34,7-9; Ez 47,15; 48,1).
3Sk 13,22-13,28: ... anakimai: pirmykščiai pietinės Palestinos gyventojai, supanašėję su kanaaniečių kultūra dar prieš izraeliečių invaziją. Izraeliečiai juos laikė milžinais arba dėl jų aukšto ūgio, arba dėl masyvių pastatų iš akmens.
4Sk 13,23: ... Eškol{as}: hebrajiškas vietovardis, kuris reiškia {Vynuogių} Kekė.
5Sk 13,33: ... milžinus: hebrajiškai nefilim. Žr. Pr. 6,4.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 13

Skaičių knygaSkyrius: 14

 Skaičių knyga
  
Sk 14

Izraeliečiai kelia maištą

1 Visa bendrija ėmė aimanuoti nesavu balsu, – žmonės nesiliovė verkti visą tą naktį.

  
Išnašos:
1Sk 14,9: ... jie mums yra tik duona!: tai yra mes galime lengvai juos praryti. Atsakymas į pesimistinį pasakojimą apie Kanaaną – kraštą, kuris praryja žmones (žr. Sk 13,32).
2Sk 14,9: ... apsauga paliko: jų dievai nuo jų pasitraukė.
3Sk 14,25: ... slėniuose: lygumos Negebe, Viduržemio jūros pajūryje ir Jordano upės įduba bei slėniai šiaurinės Palestinos kalnuose. Žr. Sk 14,45.
4Sk 14,28-14,29: Dievas nubaudė murmančius izraeliečius, įvykdydamas jų pačių norus. Žr. 2-ąją eilutę. Jų tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu stoka yra minima Naujajame Testamente kaip įspėjimas krikščionims. Žr. 1 Kor 10,10; Žyd 3,12-18.
5Sk 14,45: ... Hormos: vieno karaliuko miestas Kanaane – pietinėje Judėjoje (žr. Joz 12,14), vietinių vadinamas Zefat{u}, t. y. Sargybos bokštu. Vardas Horma reiškia Pasmerktas {miestas} ir vardo prasmė paaiškinama Sk 21,3 ir Ts 1,17 tekstuose.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 14