BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2019 10 21 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 23

 Pradžios knyga
  
 Tikėjimo protėvių kapai
  
Pr 23

1 Saros gyvenimas – Sara gyveno šimtą dvidešimt septynerius metus. 2 Sara mirė Kirjat-Arbos mieste {tai yra Hebrone}, Kanaano krašte. Abraomas Sarą apverkė ir apraudojo. 3 Pasitraukdamas nuo savo mirusiosios, jis kreipėsi į hetitus:[i1] 4 „Nors esu svetimšalis ir ateivis,[i2] gyvenantis tarp jūsų, parduokite man vietą kapui pas jus, kad galėčiau išnešti savo mirusiąją ir palaidoti“. 19 Tada Abraomas palaidojo savo žmoną Machpelos lauko oloje, priešais Mamrę {tai yra Hebroną}, Kanaano krašte.

  
Išnašos:
1Pr 23,3: ... hetitai: ne semitinė tautelė Kanaane. Jos ryšiai su garsiąja hetitų imperija Mažojoje Azijoje nėra aiškūs.
2Pr 23,4: ... svetimšalis ir ateivis: toks asmuo paprastai neturėjo teisės įsigyti nuosavybę. Tai, kad Abraomas pirko Machpelos lauką ir olą, turėjo didelę reikšmę, nes davė jo palikuonims teises į kraštą, kurį Dievas buvo pažadėjęs protėviui, kad jie ilgainiui paveldės jį kaip savo kraštą. Užtat Abraomas atkakliai nori lauką nupirkti, atsisako jį priimti kaip dovaną.
3Pr 23,15: ... keturių šimtų šekelių: atrodo, tai buvo pernelyg didelė suma. Jeremijas užmokėjo tik septyniolika šekelių už savo lauką Anatote (Jer 32,9). Be abejo, babiloniečių invazija buvo nuvertinusi nuosavybę.
4Pr 23,16: ... pagal įprastinius pirklių svarsčius: priklausomai nuo vietos ir laiko šekelio vertė svyravo.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 23

Pradžios knygaSkyrius: 24

 Pradžios knyga
  
 Izaokas ir Rebeka
  
Pr 24

1 Abraomas buvo senas ir nugyvenęs daug metų. O VIEŠPATS Abraomą buvo laiminęs visapusiškai. 2 Abraomas tarė vyriausiajam savo namų tarnui, buvusiam visų jo turtų valdytoju: „Padėk savo ranką po mano šlaunimi[i1], 3 ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad tu neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių aš gyvenu, 4 bet nuvyksi į mano paties kraštą, pas mano giminę ir parūpinsi žmoną mano sūnui Izaokui“. 5 Tarnas jam atsakė: „O jei moteris nesutiktų sekti paskui mane į šį kraštą? Ar tada privalau nuvesti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio tu atėjai?“ 6 Abraomas jam tarė: „Jokiu būdu nevesk ten mano sūnaus! 7 VIEŠPATS, dangaus Dievas, kuris paėmė mane iš mano tėvo namų ir iš mano gimtojo krašto, kuris priesaika patvirtino man padarytą pažadą: 'Tavo palikuonims aš duosiu šį kraštą', jis nusiųs angelą pirma tavęs, ir tu gausi iš ten žmoną mano sūnui. 8 O jei moteris nesutiktų sekti paskui tave, tuomet tu būsi laisvas nuo šios mano priesaikos, betgi mano sūnaus ten atgal nevesk!“ 62 O Izaokas buvo ką tik sugrįžęs iš Beer-Lahai-Roi apylinkės ir apsigyvenęs Negebe. 63 Vieną dieną vakarop Izaokas vaikštinėjo[i3] laukuose ir, pakėlęs akis, pamatė besiartinančius kupranugarius. 64 Ir Rebeka pakėlė akis ir pamatė Izaoką. Skubiai nulipusi nuo kupranugario, 65 ji klausė tarną: „Kas tas vyras, einantis mūsų link, ten lauke?“ Tarnas tarė: „Tai yra mano šeimininkas“. Tuomet ji, paėmusi šydą, apsidengė.

66 Tarnas papasakojo Izaokui visa, ką jis buvo atlikęs. 67 Izaokas tuomet nuvedė ją į savo motinos Saros palapinę, vedė Rebeką, ir ji tapo jo žmona. Izaokas ją mylėjo ir rado paguodos po savo motinos mirties.

  
Išnašos:
1Pr 24,2: Padėk savo ranką po mano šlaunimi: šio veiksmo simbolinė reikšmė, rodos, turi ryšį su hebrajiška samprata, kad vaikai kyla iš jų tėvo šlaunies (žr. Pr 46,26; Iš 1,5). Turbūt buvo manoma, kad žmogus, padaręs tokią priesaiką, užsitrauktų nevaisingumo prakeikimą, jeigu neįvykdytų priesaika duoto pažado. Jokūbas panašiai prisaikdino Juozapą (žr. Pr 47,29). Abiem atvejais buvo padaryta priesaika įvykdyti paskutinį žmogaus prašymą po jo mirties.
2Pr 24,10: Nahoras: neaišku, ar šis vardas ženklina vardą Abraomo brolio (žr. Pr 11,27) ir Rebekos senelio (žr. Pr 24,15), ar to paties vardo miestą (žinomą iš Mari karalystės radinių). Aram-Naharajim{ai}: sritis prie Harano, šiaurinėje Mesopotamijoje (žr. Pr 11,31).
3Pr 24,63: ... vaikštinėjo: pažodžiui išėjo. Šio žodžio prasmė hebrajiškajame tekste nėra aiški.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 24