| Pr 23 | 1 Saros gyvenimas – Sara gyveno šimtą dvidešimt septynerius metus. 2 Sara mirė Kirjat-Arbos mieste {tai yra Hebrone}, Kanaano krašte. Abraomas Sarą apverkė ir apraudojo. 3 Pasitraukdamas nuo savo mirusiosios, jis kreipėsi į hetitus:[i1] 4 „Nors esu svetimšalis ir ateivis,[i2] gyvenantis tarp jūsų, parduokite man vietą kapui pas jus, kad galėčiau išnešti savo mirusiąją ir palaidoti“. 5 Hetitai Abraomui atsakė: 6 „Viešpatie, klausykis mūsų! Tu esi tarp mūsų Dievo išrinktasis. Laidok savo mirusiąją rinktinėse mūsų kapinėse. Niekas iš mūsų neatsakys tau savo kapo tavo mirusiajai palaidoti“. 7 Abraomas atsikėlė, nusilenkė hetitams, krašto gyventojams, 8 ir jiems tarė: „Jeigu jūs sutinkate, kad aš išneščiau savo mirusiąją palaidoti, tai paklausykite manęs ir užtarkite mane pas Zoharo sūnų Efroną. 9 Teparduoda jis man Machpelos olą, kuri jam priklauso. Ji yra jo lauko pakraštyje. Teparduoda man ją už visą kainą kapavietei tarp jūsų“. 10 O Efronas sėdėjo tarp hetitų. Hetitas Efronas atsakė Abraomui, girdint visiems hetitams – visiems, ėjusiems pro jo miesto vartus, tardamas: 11 „O ne, mano viešpatie, klausykis manęs! Aš duodu tau tą. Palaidok savo mirusiąją“. 12 Tuomet Abraomas nusilenkė krašto gyventojams 13 ir tarė Efronui, girdint visiems krašto gyventojams lauką ir duodu tau olą, esančią jame. Aš tau ją duodu savo tautiečių akivaizdoje: „A, kad tu manęs paklausytum! Aš duosiu tau lauko kainą. Priimk ją nuo manęs, kad galėčiau ten palaidoti savo mirusiąją“. 14 Abraomui Efronas atsakė: 15 „Mano viešpatie, paklausyk manęs! Žemės laukas vertas keturių šimtų sidabrinių šekelių[i3] – kas tai mudviem, ar ne tiesa? Eik ir laidok savo mirusiąją“. 16 Abraomas susiderėjo su Efronu dėl kainos. Abraomas tat atsvėrė Efronui sidabrą, kurį jis buvo išsilygęs hetitams girdint, – keturis šimtus sidabrinių šekelių, pagal įprastinius pirklių svarsčius.[i4] 17 Tokiu būdu Efrono laukas Machpeloje, priešais Mamrę, – laukas su ola jame ir visais tame lauke esančiais medžiais, – perėjo 18 Abraomui kaip jo nuosavybė hetitų akivaizdoje – akivaizdoje visų, ėjusių pro jo miesto vartus. 19 Tada Abraomas palaidojo savo žmoną Machpelos lauko oloje, priešais Mamrę {tai yra Hebroną}, Kanaano krašte. 20 Laukas ir ola perėjo iš hetitų į Abraomo nuosavybę kaip kapavietė. |
| 2 | Pr 23,4: ... svetimšalis ir ateivis: toks asmuo paprastai neturėjo teisės įsigyti nuosavybę. Tai, kad Abraomas pirko Machpelos lauką ir olą, turėjo didelę reikšmę, nes davė jo palikuonims teises į kraštą, kurį Dievas buvo pažadėjęs protėviui, kad jie ilgainiui paveldės jį kaip savo kraštą. Užtat Abraomas atkakliai nori lauką nupirkti, atsisako jį priimti kaip dovaną. |
