BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 22 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 24

 Pradžios knyga
  
 Izaokas ir Rebeka
  
Pr 24

1 Abraomas buvo senas ir nugyvenęs daug metų. O VIEŠPATS Abraomą buvo laiminęs visapusiškai. 2 Abraomas tarė vyriausiajam savo namų tarnui, buvusiam visų jo turtų valdytoju: „Padėk savo ranką po mano šlaunimi[i1], 3 ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad tu neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių aš gyvenu, 4 bet nuvyksi į mano paties kraštą, pas mano giminę ir parūpinsi žmoną mano sūnui Izaokui“. 5 Tarnas jam atsakė: „O jei moteris nesutiktų sekti paskui mane į šį kraštą? Ar tada privalau nuvesti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio tu atėjai?“ 6 Abraomas jam tarė: „Jokiu būdu nevesk ten mano sūnaus! 7 VIEŠPATS, dangaus Dievas, kuris paėmė mane iš mano tėvo namų ir iš mano gimtojo krašto, kuris priesaika patvirtino man padarytą pažadą: 'Tavo palikuonims aš duosiu šį kraštą', jis nusiųs angelą pirma tavęs, ir tu gausi iš ten žmoną mano sūnui. 8 O jei moteris nesutiktų sekti paskui tave, tuomet tu būsi laisvas nuo šios mano priesaikos, betgi mano sūnaus ten atgal nevesk!“ 9 Tarnas tad padėjo savo ranką po savo šeimininko Abraomo šlaunimi ir prisiekė jam.

10 Tuomet tarnas paėmė dešimt savo šeimininko kupranugarių ir, pasiėmęs su savimi iš savo šeimininko visokių rinktinių dovanų, išvyko ir atkeliavo į Nahoro[i2] miestą Aram-Naharajimuose. 11 Jis suklupdė kupranugarius už miesto prie šulinio. Diena slinko vakarop. Tuo metu paprastai moterys išeidavo semti vandens. 12 Tuomet jis meldėsi: „VIEŠPATIE, mano šeimininko Abraomo Dieve, suteik sėkmę šią dieną man ir parodyk ištikimą meilę mano šeimininkui Abraomui. 13 Aš stoviu čia prie šulinio, o miestiečių dukros štai ateina vandens semtis. 14 Jei mergaitė, kurios paprašysiu: 'Prašyčiau palenkti savo ąsotį, duoti man atsigerti', – atsakytų: 'Gerk, aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu', – tebūna ji ta, kurią tu paskyrei savo tarnui Izaokui. Tokiu būdu aš žinosiu, kad tu parodei ištikimą meilę mano šeimininkui“.

15 Vos tik jam pabaigus tarti šiuos žodžius, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, su ąsočiu ant peties. 16 Mergina buvo labai graži, vyro nepažinta mergaitė. Ji nusileido žemyn prie šulinio, prisipildė ąsotį ir išlipo. 17 Tuomet tarnas, pribėgęs jos pasitikti, paprašė: „Prašyčiau man duoti gurkšnelį vandens iš savo ąsočio“. 18 „Gerk, mano viešpatie“ , – ji atsakė ir, skubiai nukėlusi ąsotį ant savo rankos, davė jam gerti. 19 Jam sočiai atsigėrus, ji tarė: „Pasemsiu ir tavo kupranugariams, kad ir jie atsigertų“. 20 Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, ji vėl bėgo prie šulinio daugiau vandens semti, kol prisėmė visiems jo kupranugariams. 21 Tuo tarpu anas vyras ją stebėjo tylomis, norėdamas žinoti, ar VIEŠPATS padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.

22 Kupranugariams atsigėrus, anas vyras paėmė auksinį žiedą nosiai, sveriantį pusę šekelio, ir dvi apyrankes jos rankoms, sveriančias dešimt auksinių šekelių. 23 „Prašyčiau man pasakyti, – klausė jis, – kieno tu duktė? Ar yra vietos tavo tėvo namuose mums pernakvoti?“ 24 Ji atsakė: „Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui“. 25 Ir ji tęsė: „Mes turime apsčiai šiaudų ir pašaro namuose, taip pat ir vietos nakvynei“. 26 Anas vyras žemai nusilenkė ir pagarbino VIEŠPATĮ, 27 tardamas: „Tebūna pagarbintas VIEŠPATS, mano šeimininko Abraomo Dievas, kuris niekad nepagailėjo savo gerumo ir ištikimybės mano šeimininkui, nes VIEŠPATS mane atvedė tiesiai į mano šeimininko brolio namus“.

28 Tuomet mergaitė nubėgo ir visa tai papasakojo savo motinos šeimynai. 29 Rebeka turėjo brolį, vardu Labanas. Labanas išskubėjo pas vyrą prie šulinio, 30 kai tik pamatė žiedą nosiai bei apyrankes ant sesers rankų ir išgirdo savo sesers Rebekos žodžius: „Taip tas vyras man kalbėjo“. Kai atėjo pas vyrą, rado jį tebestovintį šalia kupranugarių prie šaltinio. 31 „Užeik, VIEŠPATIES palaimintasis! Kodėl dar stovi lauke, kai tau prirengiau namus ir vietą kupranugariams?“ 32 Vyras tat užėjo į namus, ir nuo kupranugarių buvo nuimtos naštos. Kupranugariai buvo pašerti šiaudais ir pašaru, o jam ir vyrams, esantiems su juo, atnešta vandens kojoms nusiplauti. 33 Bet kai jam buvo paduota valgyti, jis tarė: „Aš nieko nevalgysiu, kol nepasakysiu, ką turiu pasakyti“. Labanas atsakė: „Kalbėk!“

34 „Aš esu Abraomo tarnas, – jis pradėjo, – 35 VIEŠPATS mano šeimininką apsčiai palaimino, ir jis tapo turtingas: davė jam avių ir galvijų, sidabro ir aukso, vergų ir vergių, kupranugarių ir asilų. 36 Sara, mano šeimininko žmona, būdama senyvo amžiaus, pagimdė mano šeimininkui sūnų, kuriam jis paskyrė visa, ką turi. 37 Mano šeimininkas prisaikdino mane, tardamas: 'Neimsi žmonos mano sūnui iš dukterų kanaaniečių, kurių krašte gyvenu, 38 bet nuvyksi į mano tėvo namus, pas mano giminę, ir gausi žmoną mano sūnui'. 39 Aš sakiau savo šeimininkui: 'O jei moteris nesutiktų sekti paskui mane?'. 40 Betgi jis man sakė: 'VIEŠPATS, kurio keliais aš ėjau, pasiųs savo angelą su tavimi ir padarys tavo kelionę sėkmingą. Tu gausi žmoną mano sūnui iš mano giminės, iš mano tėvo namų. 41 Nuo mano priesaikos būsi laisvas tik tada, kai nuvyksi pas mano giminę. Net jeigu jie ir atsisakytų, būsi laisvas nuo mano priesaikos'.

42 Kai atvykau šiandien prie šaltinio, meldžiausi: 'VIEŠPATIE, mano šeimininko Dieve, tebūna tavo valia padaryti mano kelionę sėkmingą! 43 Aš stoviu čia prie vandens šaltinio. Tebūna ta jauna moteris, atėjusi semtis vandens, kurios aš paprašysiu: 'Prašyčiau pagirdyti mane gurkšniu vandens iš savo ąsočio', 44 ir kuri man atsakys: 'Atsigerk tu pats, aš pasemsiu vandens ir tavo kupranugariams', – tebūna ji ta moteris, kurią VIEŠPATS paskyrė mano šeimininko sūnui'.

45 Man dar nebaigus širdyje kalbėti, išėjo Rebeka su savo ąsočiu ant peties. Ji nulipo prie šaltinio ir pasisėmė vandens. Aš jos paprašiau: 'Prašyčiau man duoti atsigerti'. 46 Ji skubiai nukėlė savo ąsotį nuo peties ir tarė: 'Gerk! Aš pagirdysiu ir tavo kupranugarius'. Aš atsigėriau, ji pagirdė ir mano kupranugarius. 47 Tuomet aš jos ir paklausiau: 'Kieno tu būsi duktė?' O ji atsakė: 'Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė'. Užkabinau tat jai ant nosies žiedą ir užmoviau jai ant rankų apyrankes. 48 Žemai nusilenkiau ir pagarbinau VIEŠPATĮ, mano šeimininko Abraomo Dievą, atvedusį mane tiesiu keliu gauti mano šeimininko giminaičio dukters jo sūnui. 49 O dabar, jeigu ketinate parodyti mano šeimininkui ištikimą gerumą, man sakykite, ir jeigu ne, man sakykite, idant galėčiau pasukti į kairę ar į dešinę“.

50 Tuomet Labanas ir Betuelis atsakė: „Reikalas yra VIEŠPATIES nuspręstas. Mes negalime nieko tau sakyti nei prieš, nei už. 51 Štai Rebeka stovi prieš tave, paimk ją ir keliauk. Tebūna ji tavo šeimininko sūnaus žmona, kaip VIEŠPATS kalbėjo“.

52 Kai Abraomo tarnas išgirdo šiuos žodžius, jis parpuolė kniūbsčias prieš VIEŠPATĮ. 53 Tada tarnas ištraukė sidabro ir aukso brangenybes bei drabužius ir juos įteikė Rebekai. Jis davė taip pat brangių dovanų jos broliui ir motinai.

54 Tuomet jis ir jo palydovai valgė ir gėrė. Jie ten ir pernakvojo. Kai jie atsikėlė ryto metą, jis tarė: „Leiskite mane atgal pas savo šeimininką“. 55 Bet jos brolis ir motina sakė: „Tepabūna mergaitė su mumis dar kiek, bent dešimt dienų, o paskui tegu keliauja“. 56 „Neužlaikykite manęs, – jis prašėsi, – kadangi VIEŠPATS padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite tat man grįžti pas savo šeimininką“. 57 Jie atsakė: „Pasišaukime mergaitę, paklauskime, ką ji sakys“. 58 Pasišaukę Rebeką, jie klausė: „Ar nori eiti su šiuo vyru?“ Ji atsakė: „Eisiu“. 59 Tuomet jie išleido savo seserį Rebeką kartu su žindyve, drauge su Abraomo tarnu ir jo vyrais. 60 Laimindami Rebeką, jie sakė jai:

„Tu, mūsų sesuo,

tapk tūkstančiais miriadų!

Tepaima tavo palikuonys

savo priešų vartus“.

61 Tuomet Rebeka ir jos tarnaitės pakilo, užsėdo ant kupranugarių ir sekė paskui vyrą. Tarnas tada paėmė Rebeką ir išvyko.

62 O Izaokas buvo ką tik sugrįžęs iš Beer-Lahai-Roi apylinkės ir apsigyvenęs Negebe. 63 Vieną dieną vakarop Izaokas vaikštinėjo[i3] laukuose ir, pakėlęs akis, pamatė besiartinančius kupranugarius. 64 Ir Rebeka pakėlė akis ir pamatė Izaoką. Skubiai nulipusi nuo kupranugario, 65 ji klausė tarną: „Kas tas vyras, einantis mūsų link, ten lauke?“ Tarnas tarė: „Tai yra mano šeimininkas“. Tuomet ji, paėmusi šydą, apsidengė.

66 Tarnas papasakojo Izaokui visa, ką jis buvo atlikęs. 67 Izaokas tuomet nuvedė ją į savo motinos Saros palapinę, vedė Rebeką, ir ji tapo jo žmona. Izaokas ją mylėjo ir rado paguodos po savo motinos mirties.

  
Išnašos:
1Pr 24,2: Padėk savo ranką po mano šlaunimi: šio veiksmo simbolinė reikšmė, rodos, turi ryšį su hebrajiška samprata, kad vaikai kyla iš jų tėvo šlaunies (žr. Pr 46,26; Iš 1,5). Turbūt buvo manoma, kad žmogus, padaręs tokią priesaiką, užsitrauktų nevaisingumo prakeikimą, jeigu neįvykdytų priesaika duoto pažado. Jokūbas panašiai prisaikdino Juozapą (žr. Pr 47,29). Abiem atvejais buvo padaryta priesaika įvykdyti paskutinį žmogaus prašymą po jo mirties.
2Pr 24,10: Nahoras: neaišku, ar šis vardas ženklina vardą Abraomo brolio (žr. Pr 11,27) ir Rebekos senelio (žr. Pr 24,15), ar to paties vardo miestą (žinomą iš Mari karalystės radinių). Aram-Naharajim{ai}: sritis prie Harano, šiaurinėje Mesopotamijoje (žr. Pr 11,31).
3Pr 24,63: ... vaikštinėjo: pažodžiui išėjo. Šio žodžio prasmė hebrajiškajame tekste nėra aiški.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 24