Abraomas ir Sara Egipte

¹⁰ Krašte kilo badas. Abramas kėlėsi į Egiptą gyventi kaip ateivis, nes badas krašte buvo nuožmus. ¹¹ Prieš pat įėjimą į Egiptą jis kreipėsi į savo žmoną Sarai: „Štai žinau, kokia tu graži moteris. ¹² Egiptiečiai, tave pamatę, pamanys: 'Tai jo žmona'. Mane jie užmuš, o tave paliks gyvą. ¹³ Prašyčiau tad sakyti, jog esi mano sesuo,^[i3] kad per tave man būtų gera ir tavo dėka gyvas išlikčiau“.

¹⁴ Abramui įėjus į Egiptą, egiptiečiai matė, kad moteris buvo labai graži. ¹⁵ Kai ją pastebėjo faraono dvariškiai, ją labai išgyrė faraonui. Moteris tada buvo paimta į faraono šeimyną. ¹⁶ Per ją Abramui gerai sekėsi. Jis įsigijo avių, jaučių, asilų, vergų ir vergių, asilių ir kupranugarių.^[i4]

¹⁷ Bet už Sarai, Abramo žmoną, VIEŠPATS baudė faraoną ir jo šeimyną didelėmis nelaimėmis. ¹⁸ Faraonas pasišaukė Abramą ir jam sakė: „Ką tu man padarei! Kodėl man nepasakei, kad ji tavo žmona? ¹⁹ Kodėl man sakei: 'Ji mano sesuo'? O dabar štai tavo žmona! Pasiimk ir išeik!“

²⁰ Faraonas davė savo vyrams nurodymų, ką daryti, ir jie išvarė jį drauge su žmona ir viskuo, ką jis turėjo.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Iš ten Abraomas keliavo Negebo srities link, įsikūrė tarp Kadešo ir Šuro. Gyvendamas Geraroje kaip ateivis, ² Abraomas apie savo žmoną sakė: „Ji yra mano sesuo“. Užtat Geraros karalius Abimelechas ją sau parsigabeno. ³ Naktį sapne Dievas atėjo pas Abimelechą ir jam sakė: „Tu mirsi dėl moters, kurią pasiėmei, nes ji yra ištekėjusi moteris“. ⁴ O Abimelechas dar nebuvo jos palietęs, todėl jis tarė: „Viešpatie, argi tu pražudytum nekaltą žmogų? ⁵ Argi ne jis pats man sakė: 'Ji yra mano sesuo'? Ir ji pati patvirtino: 'Jis yra mano brolis'. Kai tai padariau, mano širdis buvo dora ir rankos nekaltos“. ⁶ Tuomet sapne Dievas jam atsakė: „Taip, aš žinojau, kad tu tai darai dora širdimi ir nekaltomis rankomis. Be to, aš pats sulaikiau tave, kad man nenusidėtum, todėl ir neleidau tau jos paliesti. ⁷ Dabar tad sugrąžink vyrui žmoną, – kadangi jis yra pranašas,^[i2] jis tave užtars, – ir liksi gyvas. Bet jei nesugrąžinsi, žinok, kad tikrai mirsi – pražūsi tu pats ir visa, kas tau priklauso“.

⁸ Abimelechas atsikėlė anksti rytą, susišaukė visus savo tarnus ir jiems papasakojo visa, kas buvo įvykę. Žmonės buvo baimės priblokšti. ⁹ Tuomet Abimelechas pasišaukė Abraomą ir jam tarė: „Ką tu mums padarei! Kuo aš tau nusidėjau, kad tu užtraukei man ir mano karalystei tokią didelę kaltę? Padarei man dalykų, kurie neturėtų būti daromi. ¹⁰ Ką gi tu sau manei, – klausė Abimelechas, – darydamas tokį dalyką?“ ¹¹ „Aš pamaniau, – atsakė Abraomas, – kad šioje vietoje visiškai nėra Dievo baimės ir jie mane užmuš dėl mano žmonos. ¹² Be to, ji iš tikrųjų yra mano sesuo – duktė mano tėvo, nors ir ne mano motinos duktė. Ji tapo mano žmona. ¹³ Kai Dievas išvedė mane klajoti toli iš tėvo namų, aš jai sakiau: 'Prašyčiau tavęs, padaryk man šią malonę – į kokią tik vietą nueitume, apie mane visur sakyk: jis yra mano brolis'“.

¹⁴ Abimelechas paėmė avių ir jaučių, vergų ir vergių ir davė juos Abraomui. Sugrąžino jam ir Sarą, jo žmoną. ¹⁵ „Mano kraštas yra prieš tavo akis, – tarė Abimelechas, – apsigyvenk, kur tik tau patiks“. ¹⁶ O Sarai sakė: „Štai! Duodu tavo broliui tūkstantį sidabro gabalų.^[i3] Tai tau tarnaus kaip apgynimas nuo visų, esančių su tavimi, – tu esi visiškai išteisinta“. ¹⁷ Tuomet Abraomas užtarė pas Dievą, ir Dievas išgydė Abimelechą. Jis pagydė ir Abimelecho žmoną, ir verges, idant vėl galėtų gimdyti, ¹⁸ nes VIEŠPATS buvo padaręs visas Abimelecho namų moteris visiškai nevaisingas dėl Saros, Abraomo žmonos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>