| Pr 21 | Izaoko gimimas 1 VIEŠPATS pasielgė su Sara, kaip buvo sakęs, ir įvykdė, ką buvo pažadėjęs. 2 Sara pradėjo ir pagimdė Abraomui jo senatvėje sūnų tuo laiku, kurį Dievas buvo nurodęs. 3 Sūnui, kurį jam pagimdė Sara, Abraomas davė Izaoko vardą. 4 Abraomas apipjaustė savo sūnų Izaoką aštuntąją dieną, kaip jam buvo įsakęs Dievas. 5 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė jo sūnus Izaokas. 6 O Sara sakė: „Dievas iškrėtė man juoką; kas tik apie tai išgirs, juoksis su manimi“. 7 Ir ji pridėjo: „Kas gi būtų galėjęs pasakyti Abraomui, kad Sara žindys vaikus? O vis dėlto pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje“. 8 Vaikas augo ir buvo nujunkytas. Tą dieną, kai Izaokas buvo nujunkytas, Abraomas surengė didelį pokylį. Hagaros ir Išmaelio išvarymas 9 [i1]Sara, pamačiusi egiptietės Hagaros sūnų, kurį ji buvo pagimdžiusi Abraomui, žaidžiantį su jos sūnumi Izaoku, 10 sakė Abraomui: „Išvaryk šią vergę su jos sūnumi, nes tos vergės sūnus nesidalys paveldu su mano sūnumi Izaoku!“ 11 Šis reikalas Abraomą labai kankino, nes jis lietė jo paties sūnų. 12 Bet Dievas tarė Abraomui: „Nesikankink dėl berniuko ar dėl savo vergės. Ką tau sako Sara, daryk, kaip ji tau sako, nes per Izaoką bus tęsiami tavo palikuonys. 13 Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes ir jis yra tavo palikuonis“. 14 Abraomas pakilo anksti rytą, paėmė šiek tiek duonos bei vandenmaišį ir padavė Hagarai. Užkėlęs juos jai ant pečių, drauge su vaiku ją išsiuntė. Išėjusi ji klajojo Beer-Šebos dykumoje. 15 Išsibaigus vandenmaišyje vandeniui, ji pasodino vaiką po vienu krūmu, 16 paėjėjo į šalį ir atsisėdo priešais atstu maždaug per lanko šūvį, sakydama: „Negaliu žiūrėti, kaip vaikas miršta“. Sėdėdama priešais, ji pravirko graudžiomis ašaromis. 17 Bet Dievas išgirdo berniuko verksmą, ir Dievo angelas iš dangaus pašaukė Hagarą, klausdamas: „Hagara, kas tau? Nebijok, nes Dievas išgirdo berniuko verksmą iš ten, kur jis yra. 18 Eikš, pakelk berniuką ir paimk jį už rankos, nes aš iš jo padarysiu didelę tautą“. 19 Tuomet Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė vandens šaltinį. Nuėjusi prisėmė vandenmaišį vandens ir pagirdė berniuką. 20 Dievas buvo su berniuku, jam augant. Jis gyveno dykumoje ir tapo įgudęs lankininkas. 21 Parano dykuma buvo jo namai. Jo motina gavo jam žmoną iš Egipto žemės. Abraomo ir Abimelecho sandora 22 [i2]Atsitiko, kad tuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Fikolas sakė Abraomui: „Dievas yra su tavimi, kad ir ką tu darytum. 23 Todėl prisiek man šioje vietoje[i3] dabar Dievo vardu, kad nesielgsi su manimi ar su mano pažįstamais ir giminėmis apgaulingai, bet elgsiesi taip palankiai su manimi ir su kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis, kaip aš elgiausi su tavimi“. 24 Abraomas atsakė: „Aš prisiekiu!“ 25 Kai Abraomas pareiškė skundą Abimelechui dėl vandens šulinio, kurį buvo užgrobę Abimelecho tarnai, 26 Abimelechas atsakė: „Aš nežinau, kas tai padarė. Iš tikrųjų tu man nieko apie tai nepranešei, o aš iki šiai dienai apie tai nebuvau girdėjęs“. 27 Abraomas paėmė avių ir jaučių, davė juos Abimelechui, ir juodu sudarė sutartį. 28 Tuomet Abraomas atskyrė iš kaimenės septynis ėriukus. 29 Abimelechas klausė Abraomą: „Ką reiškia šie septyni atskirtieji ėriukai?“ 30 Jis atsakė: „Tu priimsi šiuos septynis ėriukus iš mano rankų, idant būtum man liudytojas, kad aš iškasiau šį šulinį“. 31 Todėl ta vieta buvo pavadinta Beer-Šeba,[i4] nes ten jiedu padavė priesaiką. 32 Taigi, sudarę Beer-Šeboje sutartį, Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Fikolas pakilo ir sugrįžo į filistinų kraštą. 33 O {Abraomas} pasodino Beer-Šeboje tamariską ir ten šaukėsi VIEŠPATIES, Dievo Amžinojo,[i5] vardo. 34 Filistinų krašte Abraomas gyveno kaip ateivis ilgą laiką. |
