BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 07 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jozuės knygaSkyrius: 4

 Jozuės knyga
  
 Dvylikos akmenų paminklas
  
Joz 4

7 tada jūs papasakosite jiems: 'Jordano vandenys sustojo priešais VIEŠPATIES Sandoros Skrynią. Jai pereinant Jordaną, sustojo Jordano vandenys'. Taigi šie akmenys bus amžinas paminklas izraeliečiams“.

8 Izraeliečiai padarė taip, kaip Jozuė įsakė. Paėmę dvylika akmenų iš Jordano vagos pagal izraeliečių giminių skaičių, – kaip VIEŠPATS buvo Jozuei paliepęs, – jie nešėsi juos lig nakvynės vietos ir ten juos sudėjo.

9 Jozuė įsakė sudėti ir kitus dvylika akmenų Jordano vagos viduryje – toje vietoje, kur buvo stovėjusios Sandoros Skrynią nešančių kunigų kojos. Tenai jie tebėra iki šios dienos.

10 Kunigai, nešantys Skrynią, išstovėjo Jordano vagoje, kol buvo įvykdyta visa, ką VIEŠPATS buvo įsakęs Jozuei perduoti žmonėms, lygiai kaip Mozė buvo įsakęs Jozuei. Žmonės skubiai perėjo upę.

  
Išnašos:
1Joz 4,1-5,1: Paminklas Jordano upės perėjimui paminėti. Šis skyrius sujungia du tikėjimo kraičio pasakojimus apie paminklinius akmenis Jordano perėjimui paminėti. Vienas pasakoja apie paminklą, pastatytą prie Gilgalo (žr. Joz 4,1-3.6-7.8b.20), o kitas apie akmenis, padėtus upės vagoje (žr. Joz 4,4-5.8a.9.15-19).
2Joz 4,19: Pirmasis mėnuo buvo Abib{as}, t. y. kovas–balandis, vėliau pavadintas Nisan{u}. ... prie Gilgalo: Gilgal{as}, lietuviškai Ratas, arba Apskritimas, turbūt yra Khirbet Mefjar{as}, t. y. Mefdžaro griuvėsiai, maždaug pusantro kilometro į rytus nuo Jericho. Ši vietovė tapo svarbia izraeliečių šventove. Čia buvo pateptas karaliumi Saulius (žr. 1 Sam 11,15), čia Dovydas susitaikė su savo sukilusia tauta (žr. 2 Sam 19,15.40).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jozuės knygaSkyrius: 4

Jozuės knygaSkyrius: 11

 Jozuės knyga
  
Joz 11

13 Tačiau Izraelis nesunaikino nė vieno iš miestų, pastatytų ant supiltų kalvų, išskyrus Hazorą, kurį Jozuė sudegino. 14 Visą šių miestų grobį, įskaitant galvijus, izraeliečiai pasiėmė kaip karo laimikį. Tik visus jų gyventojus jie žudė kalaviju, kol juos visiškai išnaikino, nepalikdami nė vieno gyvo. 15 Kaip VIEŠPATS buvo įsakęs savo tarnui Mozei, taip Mozė įsakė Jozuei, taip Jozuė ir pasielgė. Jis nepaliko nieko nepadaryta, ką VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

Užkariavimo suvestinė

16 Jozuė užėmė tą visą kraštą: {Judo} aukštumas, Negebą, visą Gošeno sritį, Šefelą, Arabą, Izraelio aukštumas ir pajūrio lygumą – 17 nuo Halako kalno, kuris dunkso virš Seiro srities, iki pat Baal-Gado Libano slėnyje, Hermono kalno papėdėje. Visus jų karalius jis pagavo ir nužudė.

  
Išnašos:
1Joz 11,5: ... prie Merom{o} vandenų ... : upė centrinėje Galilėjoje, tekanti į pietryčius palaistyti derlingąją Arabą, Kineroto lygumą, palei vakarinę Genezareto ežero pakrantę.
2Joz 11,21-11,23: Didelė dalis žemės, skirtos Judo giminei, nebuvo Judo giminės užkariauta iki teisėjų laikotarpio pradžios. Žr. Ts 1,1-36 paaiškinimą.
3Joz 11,21: aras krašto nebevargino: ribotas ir laikinas taikos laikotarpis. Pavienės giminės turėjo kariauti su likusiais kanaaniečiais. Žr. Joz 15,13-17; 17,12-13. Ši eilutė užbaigia pirmąją Jozuės knygos dalį. Žr. Joz 12,1-24 paaiškinimą.
4Joz 11,23: Šis skyrius, įterptas tarp dviejų Jozuės knygos dalių – 1-11 ir 13-24 skyrių, yra panašus į Egipto ir Asirijos karalių paminklinius įrašus. Turbūt jis buvo nurašytas iš panašaus izraeliečių oficialaus įrašo.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jozuės knygaSkyrius: 11