| Joz 3 | Pasiruošimas eiti per Jordaną 1 [i1]Kitą rytą anksti Jozuė ir visi izraeliečiai pakilo iš Šitimų ir nužygiavo prie Jordano. Tuojau pat jie nepersikėlė, bet čia apsistojo. 2 Praėjus trims dienoms, pareigūnai perėjo per stovyklą, 3 duodami žmonėms įsakymą: „Kai pamatysite VIEŠPATIES, savo Dievo, levitų kunigų nešamą Sandoros Skrynią,[i2]ada pakilkite iš savo vietos. Sekite paskui ją, 4 kad žinotumėte kelią, kuriuo turite žygiuoti, nes šiuo keliu anksčiau jūs nesate ėję. Tačiau tebūna tarpas – maždaug dviejų tūkstančių uolekčių nuotolis – tarp jūsų ir Skrynios. Prie jos arčiau neprieikite“. 5 Jozuė žmonėms sakė: „Pašventinkite save, nes rytoj VIEŠPATS darys tarp jūsų nuostabius darbus“. 6 O kunigams Jozuė paliepė: „Paimkite Sandoros Skrynią ir paeikite į priekį pirma žmonių“. Jie tad paėmė Sandoros Skrynią ir nuėjo į priekį pirma žmonių. 7 VIEŠPATS Jozuei tarė: „Šią dieną pirmą kartą išaukštinsiu tave viso Izraelio akyse, idant jie žinotų, kad aš būsiu su tavimi, kaip buvau su Moze. 8 O tu savo ruožtu kunigams, nešantiems Sandoros Skrynią, įsakysi: 'Atėję prie Jordano vandenų pakrantės, stovėsite Jordano upėje'“. 9 Tada Jozuė tarė izraeliečiams: „Ateikite arčiau ir klausykitės VIEŠPATIES, savo Dievo, žodžių. 10 Iš to, – tęsė Jozuė, – pažinsite, kad gyvasis Dievas yra tarp jūsų ir kad jis tikrai nuvarys jums nuo kelio kanaaniečius, hetitus, hivitus, perizitus, girgašitus, amoriečius ir jebusitus! 11 Štai visos žemės VIEŠPATIES Sandoros Skrynia pereis pirma jūsų per Jordaną. 12 Nūn išrinkite dvylika vyrų iš Izraelio giminių, po vieną vyrą iš kiekvienos giminės. 13 Kai kojos kunigų, nešančių VIEŠPATIES, visos žemės VIEŠPATIES, Skrynią, sustos Jordano vandenyse, Jordano vandenys nustos tekėję. Vandenys, tekantys iš aukštupio, sustos kaip tvirtas pylimas“. Perėjimas per Jordano upę 14 Kai žmonės iš savo stovyklos leidosi į kelionę pereiti Jordaną, kunigai, nešdami Sandoros Skrynią, ėjo pirma žmonių. 15 Paprastai Jordano upė visą pjūties metą[i3] liejasi per krantus. Vos tik Skrynios nešėjai pasiekė Jordaną ir Skrynią nešusiųjų kunigų kojos palietė vandenį pakrantėje, 16 vandenys, tekantys nuo aukštupio, sustojo, susitelkdami į tvirtą pylimą iki pat Adamo[i4] – miesto, esančio prie Zaretano, – o vandenys, tekantys į žemupį Arabos jūros – Mirties jūros – link, visiškai nuseko. Žmonės perėjo Jordaną priešais Jerichą. 17 Izraeliečiams pereinant upę sausa žeme, kunigai, nešusieji VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, stovėjo ant sausos žemės pačioje Jordano vagoje, kol visa tauta perėjo per Jordaną. |
| 1 | Joz 3,1-3,17: Pasakojimas apie Jordano perėjimą ir įėjimą į Kanaaną sąmoningai sugretinamas su pasakojimu apie Išėjimą iš Egipto. Įkvėptasis autorius atkreipia į tai dėmesį. Žr. Joz 3,7; 4,14.23. Viešpats užtvenkia Jordaną, kaip kadaise jis nusausino Nendrių jūrą (žr. Joz 3,7-4,18; Iš 14,5-31); Viešpaties Skrynia dabar veda izraeliečius, kaip kadaise jis vedė juos debesies ar ugnies stulpe (žr. Joz 3,6-17; 4,10-11; Iš 13,21-22; 14,19-20); Jozuė užima Mozės vietą (žr. Joz 3,7; 4,14); suaugusieji Išėjimo metu buvo apipjaustyti, dabar dykumoje gimę vaikai yra apipjaustomi (žr. Joz 5,2-9). Kaip Kristaus kančia ir Prisikėlimas sudabartino Išėjimo įvykius, taip Jozuė davė Išėjimo įvykiams jų pilnatvę. Žr. 1 Kor 10,1-4. |
