BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 09 25 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 52

 Izaijo knyga
  
Iz 52

Viešpaties Tarno kančia ir pergalė

13 [i4]„Iš tikrųjų mano tarnui seksis,

jis bus aukštai iškeltas ir didžiai išaukštintas.

14 Kaip daugelis juo baisėjosi, –

jo išvaizda buvo nežmoniškai sudarkyta,

o jo pavidalas nebepanašus į žmogų, –

15 taip jis nustebins daugelį tautų,

dėl jo karaliai stovės netekę žado.

Jie išvys, ko niekad nebuvo jiems apsakyta,

suvoks, ko niekad nebuvo girdėję“.

  
Išnašos:
1Iz 52,7-52,10: Dievas parveda savo tautą iš Babilono į Zioną – Jeruzalę. Ant nugriautų miesto mūrų sargybiniai džiūgauja. Žr. Rom 10,15.
2Iz 52,11: ... iš ten
3Iz 52,11: Viešpaties rykus: Nebukadnezaro pagrobtuosius Šventyklos indus kunigai neša iš tremties atgal į Jeruzalę. Žr. Ezd l,7.
4Iz 52,13-53,12: Ketvirtoji Viešpaties Tarno giesmė. Nuostabiai aprašomas nekaltas Tarnas, kuris savo kančia atlygina už savo tautos nuodėmes ir išvaduoja nuo bausmės. Ši Tarno giesmė – pranašystė tobulai išsipildė Jėzuje Kristuje.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 52

Izaijo knygaSkyrius: 53

 Izaijo knyga
  
Iz 53

1 „Kas galėtų patikėti, ką mes girdėjome?

Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka?

2 Jis išaugo nelyginant atžala jo akivaizdoje,[i1]

kaip šaknis iš sausos žemės.

Jis nebuvo nei patrauklus, nei gražus:

matėme mes jį, bet nepamėgome.

3 Jis buvo paniekintas,[i2] žmogaus vardo nevertas,

skausmų vyras, apsipratęs su negalia, –

toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.

Jis buvo paniekintas, laikėme mes jį nieku.

4 Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė,[i3]

mūsų skausmus sau užsikrovė.

O mes laikėme jį raupsuotu, –

Dievo nubaustu ir nuvargintu.

5 Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,

ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.

Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,

mes buvome išgydyti jo žaizdomis.

6 Visi mes lyg avys pakrikome,

kiekvienas eidamas savuoju keliu,

o VIEŠPATS uždėjo ant jo kaltę mūsų visų.

7 Nors ir buvo žiauriai kankinamas,

bet pakluso, – burnos nepravėrė.

Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti,

kaip tyli avis kerpama,

taip jis nepratarė žodžio.

8 Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas,

ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą?

Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto

ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę,

9 kapas jam buvo skirtas tarp nedorėlių,

laidojimo vieta su piktadariais,

nors jis nebuvo padaręs nieko bloga

nei ištaręs melagingo žodžio.

10 {Bet VIEŠPATS norėjo, kad jis kentėtų negalią.}

Kai save atiduos kaip auką už nuodėmę,

matys palikuonių ir gyvens ilgai.

Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis.[i4]

11 Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,

per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,

prisiims jų bausmę už kaltes.

12 Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,

su galiūnais grobiu jis dalysis,

nes jis save atidavė mirčiai

ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių.

Jis prisiėmė daugelio nuodėmę

ir užsistojo už nusidėjėlius.

  
Išnašos:
1Iz 53,2: Tik Dievas gali visapusiškai įvertinti Tarno įnašą į išganymą.
2Iz 53,3: Kadangi Tarnas kentėjo, jis buvo laikomas nusidėjėliu, nes kančia ir mirtis buvo laikomos nuodėmės padariniu. Užtat Tarnas ir yra atmestas.
3Iz 53,4-53,9: Tarnas tikrai kentėjo, bet pats buvo nekaltas. Savo kančia Tarnas atpirko pasaulį, – per jo kančią žmonės yra išvaduoti iš nuodėmės.
4Iz 53,10-53,12: Saviauka už kitų nuodėmes Tarnas įvykdė Dievo užmojį pasaulyje. Užtat Tarnas gauna iš Viešpaties atlygį. Matyti šviesą: būti laimingam.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 53