¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, sakyk Tyro valdovui:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Kadangi tavo širdis išpuiko,

tu tarei: ‘Aš dievas!

Sėdžiu dievų soste

toli jūros širdyje!’

Nors esi tik žmogus,

o ne Dievas,

tu darai savo širdį

lygią Dievo širdžiai.

³ Žiūrėk! Išties esi išmintingesnis už Danielių,

joks dalykas tau ne paslaptis.

⁴ Savo išmintimi ir sumanumu

prisikaupei turtų,

prisikrovei iždus aukso ir sidabro.

⁵ Labai sumaniai prekiaudamas

pagausinai savo turtus,

ir turtais puikavosi tavo širdis.’“

⁶ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Kadangi darai savo širdį

lygią Dievo širdžiai,

⁷ tikėk manimi,

atvesiu prieš tave svetimšalius ­

pačias žiauriausias tautas.

Išsitrauks jie kalavijus iš makščių

prieš tavo puikiąją išmintį

ir užtemdys tavo spindesį.

⁸ Nustums tave žemyn į kapą,

ir mirsi tu užmuštųjų mirtimi

toli jūroje.

⁹ Ar savo žudikams ir tuomet sakysi:

‘Aš Dievas!’ ­

kai tave žudančiųjų rankomis bus parodyta,

kad esi tik žmogus?

¹⁰ Mirsi nuo svetimųjų rankos

neapipjaustytųjų mirtimi,

nes aš pasakiau“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

Tyro karaliaus apraudojimas

¹¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹² „Žmogau, raudok dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tu buvai tobulumo antspaudas,

kupinas išminties

ir tobulo grožio.

¹³ Tu buvai Edene, Dievo sode;

tave puošė visokiausi brangakmeniai:

sardis, chrizolitas ir deimantas,

berilas, oniksas ir jaspis,

safyras, rubinas ir smaragdas;

iš aukso tavo karuliai ir puošmenos.

Tą dieną, kai buvai sukurtas,

jie buvo padirbti.

¹⁴ Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnais

aš padariau tave globėju;

tu gyvenai ant Dievo šventojo kalno

ir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.

¹⁵ Tu buvai be dėmės savo keliuose

nuo pat savo sukūrimo dienos,

ligi buvo nustatyta tavo kaltė.

¹⁶ Per savo plačiąją prekybą

tu prisipildei smurto ir nusidėjai,

todėl varau tave toli nuo Dievo kalno.

Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnais

nuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.

¹⁷ Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis,

dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi.

Nubloškiau tave žemėn,

padariau iš tavęs reginį,

kad karaliai įsidėmėtų.

¹⁸ Išniekinai savo šventyklas

savo kalčių daugybe

ir sukta prekyba.

Uždegiau tave ugnimi,

ir ji tave surijo;

paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,

kurie tave matė.

¹⁹ Visi, kas tik pažino tave tautose,

yra apstulbę;

tu tapai pasibaisėjimu,

ir tavęs niekada nebebus.’“

Pranašavimas Sidonui

²⁰ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²¹ „Žmogau, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk jam ²² ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tikėk manimi! Sidone, ateinu prieš tave!

Apreikšiu per tave savo šlovę!

Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS,

kai per jį vykdysiu bausmę

ir apreikšiu savo šventumą,

²³ nes pasiųsiu į jį marą

ir kraujo praliejimą jo gatvėse.

Jame kris užmuštieji,

kai kalavijas ateis iš visų pusių.

Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.’

Pažadas Izraeliui

²⁴ Izraelio namai daugiau neberas dygliuotų brūzgynų ar duriančių erškėčių pas visus savo kaimynus, kurie žiūrėjo į juos su panieka. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

²⁵ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai surinksiu Izraelio namus iš tautų, kuriose jie išsklaidyti, ir apreikšiu per juos šventumą tautų akivaizdoje, jie kursis savo pačių žemėje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui. ²⁶ Jie gyvens joje saugiai, statysis namus ir veis vynuogynus. Jie gyvens saugiai, kai būsiu nubaudęs visus jų kaimynus, žiūrėjusius į juos su panieka. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas.“

¹ Pranašavimas Egiptui Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, atsisuk veidu į Egipto karalių faraoną, pranašauk jam ir visam Egiptui, ³ kalbėk ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tikėk manimi, aš prieš tave,

Egipto karaliau faraone, didysis slibine!

Tu tūnai Nilo atšakose, sakydamas:

‘Nilas priklauso man,

pasidariau jį sau!’

⁴ Įversiu kablius tau į žiaunas

ir žuvis iš tavo srovių prikibdysiu tau prie žvynų.

Išvilksiu tave iš tavo srovių

drauge su visomis tavo srautų žuvimis,

prikibusiomis tau prie žvynų.

⁵ Nublokšiu tave į dykumą,

tave ir visas tavo srautų žuvis.

Krisi po atviru dangumi,

ir niekas tavęs nepakels ir nepalaidos.

Kaip maistą atidaviau tave

žemės žvėrims ir padangių paukščiams.

⁶ Tuomet visi Egipto gyventojai žinos,

kad aš esu VIEŠPATS,

dėl to, kad tu buvai

Izraelio namams nendrinė lazda:

⁷ kai jie griebėsi tavo rankos,

tu įvarei rakštį

ir žeidei visiems pečius;

kai jie rėmėsi tavimi,

tu sukiužai ir vertei juos svirduliuoti.’“

⁸ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu tau kalaviją, sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius. ⁹ Padarysiu Egipto žemę dyką ir tuščią. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

Kadangi sakei: ‘Nilas priklauso man, pasidariau jį sau’, ¹⁰ tikėk manimi, aš prieš tave ir prieš tavo Nilo šakas! Paversiu Egipto žemę griuvėsiais ir ty´rais nuo Migdolo ligi Sienės, ligi pat Kušo sienos. ¹¹ Nekels į ją kojos joks žmogus, nekels į ją kojos joks gyvulys; ji nebus gyvenama keturiasdešimt metų. ¹² Per keturiasdešimt metų paversiu Egipto žemę didžiausiais tyrais tarp tyrais tapusių kraštų, o jos miestai bus didžiausi griuvėsiai tarp sugriautų miestų. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir išvėtysiu juos po visus kraštus.“

¹³ Be to, taip kalba Viešpats DIEVAS: „Praėjus keturiasdešimt metų, surinksiu egiptiečius iš tautų, kuriose jie buvo išblaškyti. ¹⁴ Sugrąžinsiu Egipto tremtinius ir parvesiu juos atgal į Patroso šalį, jų gimtąjį kraštą; ten jie bus menka karalystė. ¹⁵ Ji bus menkiausia iš visų karalysčių ir niekada daugiau nebeiškils virš kitų tautų. Padarysiu juos mažus, kad tautoms nebeviešpatautų. ¹⁶ Izraelio namai daugiau niekada ja nebepasitikės; jie atmins savo kaltę, kai kreipėsi į ją pagalbos. Tuomet jie žinos, kad aš esu Viešpats DIEVAS.“

Babilonas ­ užmokestis Nebukadnecarui

¹⁷ Dvidešimt septintų metų pirmo mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁸ „Žmogau, Babilono karalius Nebukadnecaras įsakė savo kariuomenei atlikti sunkų darbą Tyrui. Visų galvos nupliko, ir visų pečiai buvo nubrozdinti. Tačiau nei jis, nei jo kariuomenė negavo jokio atlyginimo iš Tyro už darbą, kurį jam atliko.“ ¹⁹ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Atiduosiu Egipto žemę Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jis išsineš jos turtus, apiplėš ją ir pasiims grobį; ji bus atlyginimas jo kariuomenei. ²⁰ Jam atidaviau Egipto žemę kaip užmokestį, kurį jis užsidirbo, nes triūsė man, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

²¹ Tą dieną suteiksiu Izraelio namams jėgų ir atversiu jiems tavo lūpas. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Vaitokite: ‘Vargas tai dienai!’

³ Jau arti diena,

VIEŠPATIES diena.

Tai bus debesų diena,

tautų pražūties metas.

⁴ Kalavijas prasiskverbs į Egiptą,

ir kušitus krės šiurpas;

kai Egipte kris užmuštieji,

jo turtai bus atimti

ir pamatai išgriauti.

⁵ Kušas, Putas ir Ludas, visa Arabija, Kubas ir visos susijungusių kraštų tautos kris drauge su jais nuo kalavijo.’“

⁶ Taip kalba VIEŠPATS:

„Remiantieji Egiptą žus,

sukiuš jo išpuikusi galybė.

Nuo Migdolo ligi Sienės

jie žus nuo kalavijo, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

⁷ Jie bus didžiausi tyrai

tarp tyrais tapusių kraštų,

jų miestai bus didžiausi griuvėsiai

tarp sugriautų miestų.

⁸ Kai užkursiu ugnį Egipte

ir visi jo rėmėjai bus sutriuškinti,

jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

⁹ Tą dieną mano siunčiami pasiuntiniai išplauks laivais, kad sukeltų siaubą pasitikinčiam Kušui; Egipto pražūties dieną juos krės šiurpas, nes, tikėk manimi, ji ateina!“

¹⁰ Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Padarysiu galą Egipto turtams

Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankomis.

¹¹ Jis ir jo tauta, nuožmiausia tarp tautų,

bus atvesti sunaikinti krašto.

Jie išsitrauks iš makščių kalaviją prieš Egiptą

ir pripildys kraštą užmuštųjų.

¹² Išdžiovinsiu Nilo šakas,

nedorėliams į rankas atiduosiu kraštą.

Svetimšalių rankomis nuniokosiu jį

ir visa, kas jame, ­ aš, VIEŠPATS, pasakiau.“

¹³ Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Sunaikinsiu stabus,

padarysiu galą Nofo dievams.

Nebebus Egipto žemėje vado, ­

Egipto žemę prislėgsiu baime.

¹⁴ Paversiu Patrosą tyrais,

padegsiu Coaną,

nubausiu Noją.

¹⁵ Ant Sino, Egipto tvirtovės,

išliesiu savo įniršį

ir Nojo turtus sunaikinsiu.

¹⁶ Padegsiu Egiptą,

Sinas raitysis skausmuose,

Nojo sienos bus pralaužtos,

o Nofas kovos su priešais dieną.

¹⁷ Jauni Ono ir Pi Beseto vyrai

žus nuo kalavijo,

o patys miestai išeis į nelaisvę.

¹⁸ Diena aptems Tachpanhese,

kai laužysiu Egipto skeptrus,

ir užsibaigs jo išpuikusi galybė.

Jį gaubs debesis,

o jam pavaldūs miestai eis į nelaisvę.

¹⁹ Taip įvykdysiu Egiptui bausmę,

ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

²⁰ Vienuoliktų metų pirmo mėnesio septintą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²¹ „Žmogau, sulaužiau Egipto karaliaus faraono ranką. Tikėk manimi, ji nebuvo aprišta, kad būtų gydoma, nei tvirtai sutvarstyta, kad būtų stipri laikyti kalaviją.“ ²² Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, aš prieš Egipto karalių faraoną; aš sulaužysiu abi jo rankas ­ sveikąją ir sulaužytąją ­ ir atimsiu iš jo rankos kalaviją. ²³ Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų, vėtysiu juos po kraštus. ²⁴ Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu, įduosiu savo kalaviją jam į ranką, o faraono rankas sulaužysiu; priešais Babilono karalių jis dejuos, kaip dejuoja mirtinai sužeistas žmogus. ²⁵ Babilono karaliaus rankas stiprinsiu, o faraonas bus kaip be rankų. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai įduosiu savo kalaviją Babilono karaliui į ranką. Jis pakels jį prieš Egipto žemę. ²⁶ Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir vėtysiu juos po visus kraštus. Tuomet jie žinos, kad aš esu DIEVAS.“

¹ Vienuoliktų metų trečio mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

² „Žmogau, sakyk Egipto karaliui faraonui ir jo gaujoms:

‘Į ką tu panašus su savo didybe?

³ Štai Asirija buvo lyg Libano kedras,

plačiomis šakomis teikęs miškui pavėsį,

aukštaūgis,

su šaunia viršūne tarp debesų.

⁴ Šaltiniai jį maitino,

požemio vandenys jį išaugino aukštą,

jų srovės drėkino žemę aplink jį

ir upokšnius siuntė visų lauko medžių link.

⁵ Todėl išlakumu pralenkė visus lauko medžius;

suvešėjo jo šakos, pailgėjo šakelės

nuo gausaus vandens pumpuruose.

⁶ Ant jo šakų lizdus krovėsi

visi padangių paukščiai,

po jo šakelėmis vaikus vedė visi laukiniai žvėrys,

jo ūksmėje gyveno daugybė tautų.

⁷ Gražus jis buvo,

didingas ir plačiašakis,

nes jo šaknys siekė gausius vandenis.

⁸ Kedrai Dievo sode negalėjo su juo lygintis,

kiparisai neprilygo jam savo šakomis,

platanai negalėjo girtis jam savo šakelėmis,

joks medis Dievo sode nebuvo toks gražus kaip jis.

⁹ Gražų šakų daugybe jį padariau,

pavydėjo jam visi

Dievo sode buvę Edeno medžiai.’“

¹⁰ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi jis išaugo aukštas, iškėlė savo viršūnę tarp debesų, ir jo širdis puikavosi didybe, ¹¹ atidaviau jį tautų valdovui į rankas, kad pasielgtų su juo taip, kaip savo nedorumu buvo nusipelnęs. Išvariau jį. ¹² Svetimšaliai, nuožmiausi iš tautų, nukirto jį ir paliko. Jo šakos krito ant kalnų ir į slėnius, jo šakelės guli sulaužytos kiekvienoje upės vagoje, visos žemės tautos pasitraukė iš jo pavėsio ir paliko jį.

¹³ Ant jo nukirsto kamieno

suka lizdus visi padangių paukščiai,

prie jo šakelių

laikosi visi laukiniai žvėrys.

¹⁴ Taip nutiko, idant jokie medžiai prie vandenų nesipuikuotų savo didybe ar nekeltų savo viršūnės tarp debesų ir jokie gausiai drėkinami medžiai nesiektų jų didybės.

Juk jie visi atiduodami mirčiai ­

požemio pasauliui,

drauge su visais mariaisiais,

su tais, kurie žengia į kapą.“

¹⁵ Taip kalba Viešpats Dievas: „Tą dieną, kai jis nužengė į Šeolą, paskelbiau gedulą, užvėriau virš jo bedugnę ir uždengiau. Sulaikiau jo upes, ir išseko gausūs vandenys. Dėl jo apvilkau Libaną gedulu, dėl to nusviro visi krašto medžiai. ¹⁶ Sviesdamas jį į Šeolą drauge su žengiančiais į kapą, jo kritimo trenksmu sudrebinau tautas. Visi Edeno medžiai, rinktiniai ir geriausi Libano medžiai, visi, kurie buvo gausiai drėkinami, buvo paguosti požemio pasaulyje. ¹⁷ Jie taip pat nužengė su juo į Šeolą pas žuvusius nuo kalavijo drauge su rėmėjais, tautose gyvenusiais jo pavėsyje.

¹⁸ Kuris iš Edeno medžių prilygo tau garbe ir didybe? Ir tu būsi nutemptas žemyn į požemio pasaulį drauge su Edeno medžiais, gulėsi tarp neapipjaustytųjų su žuvusiais nuo kalavijo. Tokia yra faraono ir visų jo žmonių dalia“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

¹ Dvyliktų metų dvylikto mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, raudok dėl Egipto faraono ir sakyk jam:

‘Laikei save liūtu tarp tautų,

bet buvai kaip slibinas jūrose;

blaškeisi savo upėse,

drumstei vandenį kojomis

ir teršei savo upes.’“

³ Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Užmesiu ant tavęs savo tinklą

daugelio tautų suėjime,

ir jie ištrauks tave mano bradiniu.

⁴ Parmesiu tave ant žemės,

nusviesiu tave į atvirą lauką

ir nutupdysiu ant tavęs visus padangių paukščius,

leisiu misti tavimi visiems žemės žvėrims.

⁵ Tavo kūną numesiu kalnuose,

slėnius pripildysiu tavo dvokiančios maitos.

⁶ Palaistysiu kraštą ligi pat kalnų

tavo srūvančiu krauju,

ir tavęs bus pripildytos upių vagos.

⁷ Kai tu būsi sunaikintas,

uždengsiu dangų

ir aptemdysiu žvaigždes.

Saulę aptrauksiu debesimis,

o mėnulis neduos savo šviesos.

⁸ Visus šviesulius, žibančius danguje,

dėl tavęs aptemdysiu

ir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

⁹ Sukelsiu širdgėlą daugeliui tautų,

atvesdamas tave jų nelaisvėn

į kraštus, kurių nepažinojai.

¹⁰ Tavo dalia baisėsis daug tautų,

jų karalius tu apstulbinsi.

Kai švytruosiu jiems savo kalaviju,

jie visą laiką drebės dėl savo gyvasties,

ir kiekvienas jų drebės tavo žuvimo dieną.“

¹¹ Juk taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Babilono karaliaus kalavijas

pakils prieš tave!

¹² Pakirsiu tavo gaujas galiūnų kalavijais;

iš visų tautų jie nuožmiausi.

Jie nuniokos Egipto puikybę,

ir visa jo kariuomenė žus.

¹³ Sunaikinsiu visus jo galvijus,

besiganančius prie gausių vandenų;

nebedrums jų daugiau žmogaus koja,

nebedrums jų nė gyvulių kanopos.

¹⁴ Tuomet leisiu drumzlėms nusėsti vandenyse

ir padarysiu, kad jų upės lietųsi kaip aliejus, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

¹⁵ Kai paversiu Egipto žemę tyrais,

kai kraštas neteks viso, kas jame yra,

ir kai parblokšiu jo gyventojus,

jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

¹⁶ Tai rauda,

ir ji bus giedama.

Ją giedos tautų dukterys.

Apie Egiptą ir jo žmones

ji bus giedama“, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis.

Egipto apraudojimas

¹⁷ Dvyliktų metų pirmo mėnesio penkioliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

¹⁸ „Žmogau, raudok Egipto žmonių

ir siųsk žemyn juos,

Egiptą ir garbingų tautų dukteris,

į žemės gelmes

drauge su žengiančiais į kapą.

¹⁹ ‘Ką tu viršiji grožiu? Ženk žemyn!

Būk palaidotas su neapipjaustytaisiais!’

²⁰ Jie gulės tarp žuvusių nuo kalavijo. Egiptas buvo atiduotas kalavijui, ir šis nutemps jį su visa kariuomene. ²¹ Iš Šeolo gilumos galingieji vadai, jo padėjėjai, sakys jam: ‘Jie nužengė čia ir guli palaidoti su neapipjaustytaisiais, žuvusiais nuo kalavijo.’

²² Ten Asirija ir visi jos žmonės, jų kapai aplink, visi nužudyti, kritę nuo kalavijo. ²³ Kapai jiems duoti toliausiuose duobės užkampiuose. Visur aplink jos kapą ­ jos žmonės, visi kritusieji nuo kalavijo, visi kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje.

²⁴ Ten Elamas ir visa jo kariuomenė aplink jo kapą. Visi nužudytieji kritę nuo kalavijo, nuėjusieji į pasaulį po žeme neapipjaustyti, kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje. Dabar jie kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą. ²⁵ Tarp užmuštųjų buvo parengtas guolis Elamui tarp jo žmonių su jų kapais aplinkui, visi neapipjaustyti, kritusieji nuo kalavijo. Kadaise jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, o dabar kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą; jie paguldyti tarp užmuštųjų.

²⁶ Ten Mešechas ir Tubalas, ir visi jo žmonės, visur aplink ­ jų kapai. Jie visi neapipjaustyti, kritę nuo kalavijo, nes kėlė siaubą gyvųjų šalyje. ²⁷ Jie neguli su kritusiais neapi-pjaustytais senovės galiūnais, kurie nužengė į Šeolą su savo ginklais, pasidėjo kardus po galva ir skydus ant savo kaulų, nes galiūnų bijota gyvųjų šalyje. ²⁸ Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su užmuštaisiais kalaviju.

²⁹ Ten Edomas, jo karaliai ir visi vadai, kurie, nors ir galingi, tačiau paguldyti su žuvusiais nuo kalavijo; jie guli su neapipjaustytaisiais, su žengiančiais į kapą.

³⁰ Ten šiaurės didžiūnai ir visi sidoniečiai, nužengę sugėdinti su užmuštaisiais dėl siaubo, kurį kėlė jų galybė. Jie guli neapipjaustyti su žuvusiais nuo kalavijo ir kenčia gėdą su žengiančiais į kapą.

³¹ Pamatęs juos, faraonas pasiguos dėl visos savo kariaunos, faraonas ir jo kariuomenė, kritusi nuo kalavijo, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³² Kadangi kėlė siaubą gyvųjų šalyje, jis bus laidojamas tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais kalaviju, ­ faraonas ir jo žmonės“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.