¹ Pranašavimas Egiptui Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, atsisuk veidu į Egipto karalių faraoną, pranašauk jam ir visam Egiptui, ³ kalbėk ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tikėk manimi, aš prieš tave,

Egipto karaliau faraone, didysis slibine!

Tu tūnai Nilo atšakose, sakydamas:

‘Nilas priklauso man,

pasidariau jį sau!’

⁴ Įversiu kablius tau į žiaunas

ir žuvis iš tavo srovių prikibdysiu tau prie žvynų.

Išvilksiu tave iš tavo srovių

drauge su visomis tavo srautų žuvimis,

prikibusiomis tau prie žvynų.

⁵ Nublokšiu tave į dykumą,

tave ir visas tavo srautų žuvis.

Krisi po atviru dangumi,

ir niekas tavęs nepakels ir nepalaidos.

Kaip maistą atidaviau tave

žemės žvėrims ir padangių paukščiams.

⁶ Tuomet visi Egipto gyventojai žinos,

kad aš esu VIEŠPATS,

dėl to, kad tu buvai

Izraelio namams nendrinė lazda:

⁷ kai jie griebėsi tavo rankos,

tu įvarei rakštį

ir žeidei visiems pečius;

kai jie rėmėsi tavimi,

tu sukiužai ir vertei juos svirduliuoti.’“

⁸ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu tau kalaviją, sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius. ⁹ Padarysiu Egipto žemę dyką ir tuščią. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

Kadangi sakei: ‘Nilas priklauso man, pasidariau jį sau’, ¹⁰ tikėk manimi, aš prieš tave ir prieš tavo Nilo šakas! Paversiu Egipto žemę griuvėsiais ir ty´rais nuo Migdolo ligi Sienės, ligi pat Kušo sienos. ¹¹ Nekels į ją kojos joks žmogus, nekels į ją kojos joks gyvulys; ji nebus gyvenama keturiasdešimt metų. ¹² Per keturiasdešimt metų paversiu Egipto žemę didžiausiais tyrais tarp tyrais tapusių kraštų, o jos miestai bus didžiausi griuvėsiai tarp sugriautų miestų. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir išvėtysiu juos po visus kraštus.“

¹³ Be to, taip kalba Viešpats DIEVAS: „Praėjus keturiasdešimt metų, surinksiu egiptiečius iš tautų, kuriose jie buvo išblaškyti. ¹⁴ Sugrąžinsiu Egipto tremtinius ir parvesiu juos atgal į Patroso šalį, jų gimtąjį kraštą; ten jie bus menka karalystė. ¹⁵ Ji bus menkiausia iš visų karalysčių ir niekada daugiau nebeiškils virš kitų tautų. Padarysiu juos mažus, kad tautoms nebeviešpatautų. ¹⁶ Izraelio namai daugiau niekada ja nebepasitikės; jie atmins savo kaltę, kai kreipėsi į ją pagalbos. Tuomet jie žinos, kad aš esu Viešpats DIEVAS.“

Babilonas ­ užmokestis Nebukadnecarui

¹⁷ Dvidešimt septintų metų pirmo mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁸ „Žmogau, Babilono karalius Nebukadnecaras įsakė savo kariuomenei atlikti sunkų darbą Tyrui. Visų galvos nupliko, ir visų pečiai buvo nubrozdinti. Tačiau nei jis, nei jo kariuomenė negavo jokio atlyginimo iš Tyro už darbą, kurį jam atliko.“ ¹⁹ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Atiduosiu Egipto žemę Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jis išsineš jos turtus, apiplėš ją ir pasiims grobį; ji bus atlyginimas jo kariuomenei. ²⁰ Jam atidaviau Egipto žemę kaip užmokestį, kurį jis užsidirbo, nes triūsė man, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

²¹ Tą dieną suteiksiu Izraelio namams jėgų ir atversiu jiems tavo lūpas. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“