¹ Dvyliktų metų dvylikto mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, raudok dėl Egipto faraono ir sakyk jam:

‘Laikei save liūtu tarp tautų,

bet buvai kaip slibinas jūrose;

blaškeisi savo upėse,

drumstei vandenį kojomis

ir teršei savo upes.’“

³ Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Užmesiu ant tavęs savo tinklą

daugelio tautų suėjime,

ir jie ištrauks tave mano bradiniu.

⁴ Parmesiu tave ant žemės,

nusviesiu tave į atvirą lauką

ir nutupdysiu ant tavęs visus padangių paukščius,

leisiu misti tavimi visiems žemės žvėrims.

⁵ Tavo kūną numesiu kalnuose,

slėnius pripildysiu tavo dvokiančios maitos.

⁶ Palaistysiu kraštą ligi pat kalnų

tavo srūvančiu krauju,

ir tavęs bus pripildytos upių vagos.

⁷ Kai tu būsi sunaikintas,

uždengsiu dangų

ir aptemdysiu žvaigždes.

Saulę aptrauksiu debesimis,

o mėnulis neduos savo šviesos.

⁸ Visus šviesulius, žibančius danguje,

dėl tavęs aptemdysiu

ir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

⁹ Sukelsiu širdgėlą daugeliui tautų,

atvesdamas tave jų nelaisvėn

į kraštus, kurių nepažinojai.

¹⁰ Tavo dalia baisėsis daug tautų,

jų karalius tu apstulbinsi.

Kai švytruosiu jiems savo kalaviju,

jie visą laiką drebės dėl savo gyvasties,

ir kiekvienas jų drebės tavo žuvimo dieną.“

¹¹ Juk taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Babilono karaliaus kalavijas

pakils prieš tave!

¹² Pakirsiu tavo gaujas galiūnų kalavijais;

iš visų tautų jie nuožmiausi.

Jie nuniokos Egipto puikybę,

ir visa jo kariuomenė žus.

¹³ Sunaikinsiu visus jo galvijus,

besiganančius prie gausių vandenų;

nebedrums jų daugiau žmogaus koja,

nebedrums jų nė gyvulių kanopos.

¹⁴ Tuomet leisiu drumzlėms nusėsti vandenyse

ir padarysiu, kad jų upės lietųsi kaip aliejus, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

¹⁵ Kai paversiu Egipto žemę tyrais,

kai kraštas neteks viso, kas jame yra,

ir kai parblokšiu jo gyventojus,

jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

¹⁶ Tai rauda,

ir ji bus giedama.

Ją giedos tautų dukterys.

Apie Egiptą ir jo žmones

ji bus giedama“, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis.

Egipto apraudojimas

¹⁷ Dvyliktų metų pirmo mėnesio penkioliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

¹⁸ „Žmogau, raudok Egipto žmonių

ir siųsk žemyn juos,

Egiptą ir garbingų tautų dukteris,

į žemės gelmes

drauge su žengiančiais į kapą.

¹⁹ ‘Ką tu viršiji grožiu? Ženk žemyn!

Būk palaidotas su neapipjaustytaisiais!’

²⁰ Jie gulės tarp žuvusių nuo kalavijo. Egiptas buvo atiduotas kalavijui, ir šis nutemps jį su visa kariuomene. ²¹ Iš Šeolo gilumos galingieji vadai, jo padėjėjai, sakys jam: ‘Jie nužengė čia ir guli palaidoti su neapipjaustytaisiais, žuvusiais nuo kalavijo.’

²² Ten Asirija ir visi jos žmonės, jų kapai aplink, visi nužudyti, kritę nuo kalavijo. ²³ Kapai jiems duoti toliausiuose duobės užkampiuose. Visur aplink jos kapą ­ jos žmonės, visi kritusieji nuo kalavijo, visi kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje.

²⁴ Ten Elamas ir visa jo kariuomenė aplink jo kapą. Visi nužudytieji kritę nuo kalavijo, nuėjusieji į pasaulį po žeme neapipjaustyti, kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje. Dabar jie kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą. ²⁵ Tarp užmuštųjų buvo parengtas guolis Elamui tarp jo žmonių su jų kapais aplinkui, visi neapipjaustyti, kritusieji nuo kalavijo. Kadaise jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, o dabar kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą; jie paguldyti tarp užmuštųjų.

²⁶ Ten Mešechas ir Tubalas, ir visi jo žmonės, visur aplink ­ jų kapai. Jie visi neapipjaustyti, kritę nuo kalavijo, nes kėlė siaubą gyvųjų šalyje. ²⁷ Jie neguli su kritusiais neapi-pjaustytais senovės galiūnais, kurie nužengė į Šeolą su savo ginklais, pasidėjo kardus po galva ir skydus ant savo kaulų, nes galiūnų bijota gyvųjų šalyje. ²⁸ Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su užmuštaisiais kalaviju.

²⁹ Ten Edomas, jo karaliai ir visi vadai, kurie, nors ir galingi, tačiau paguldyti su žuvusiais nuo kalavijo; jie guli su neapipjaustytaisiais, su žengiančiais į kapą.

³⁰ Ten šiaurės didžiūnai ir visi sidoniečiai, nužengę sugėdinti su užmuštaisiais dėl siaubo, kurį kėlė jų galybė. Jie guli neapipjaustyti su žuvusiais nuo kalavijo ir kenčia gėdą su žengiančiais į kapą.

³¹ Pamatęs juos, faraonas pasiguos dėl visos savo kariaunos, faraonas ir jo kariuomenė, kritusi nuo kalavijo, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³² Kadangi kėlė siaubą gyvųjų šalyje, jis bus laidojamas tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais kalaviju, ­ faraonas ir jo žmonės“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.