¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, sakyk Tyro valdovui:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Kadangi tavo širdis išpuiko,

tu tarei: ‘Aš dievas!

Sėdžiu dievų soste

toli jūros širdyje!’

Nors esi tik žmogus,

o ne Dievas,

tu darai savo širdį

lygią Dievo širdžiai.

³ Žiūrėk! Išties esi išmintingesnis už Danielių,

joks dalykas tau ne paslaptis.

⁴ Savo išmintimi ir sumanumu

prisikaupei turtų,

prisikrovei iždus aukso ir sidabro.

⁵ Labai sumaniai prekiaudamas

pagausinai savo turtus,

ir turtais puikavosi tavo širdis.’“

⁶ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Kadangi darai savo širdį

lygią Dievo širdžiai,

⁷ tikėk manimi,

atvesiu prieš tave svetimšalius ­

pačias žiauriausias tautas.

Išsitrauks jie kalavijus iš makščių

prieš tavo puikiąją išmintį

ir užtemdys tavo spindesį.

⁸ Nustums tave žemyn į kapą,

ir mirsi tu užmuštųjų mirtimi

toli jūroje.

⁹ Ar savo žudikams ir tuomet sakysi:

‘Aš Dievas!’ ­

kai tave žudančiųjų rankomis bus parodyta,

kad esi tik žmogus?

¹⁰ Mirsi nuo svetimųjų rankos

neapipjaustytųjų mirtimi,

nes aš pasakiau“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

Tyro karaliaus apraudojimas

¹¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹² „Žmogau, raudok dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tu buvai tobulumo antspaudas,

kupinas išminties

ir tobulo grožio.

¹³ Tu buvai Edene, Dievo sode;

tave puošė visokiausi brangakmeniai:

sardis, chrizolitas ir deimantas,

berilas, oniksas ir jaspis,

safyras, rubinas ir smaragdas;

iš aukso tavo karuliai ir puošmenos.

Tą dieną, kai buvai sukurtas,

jie buvo padirbti.

¹⁴ Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnais

aš padariau tave globėju;

tu gyvenai ant Dievo šventojo kalno

ir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.

¹⁵ Tu buvai be dėmės savo keliuose

nuo pat savo sukūrimo dienos,

ligi buvo nustatyta tavo kaltė.

¹⁶ Per savo plačiąją prekybą

tu prisipildei smurto ir nusidėjai,

todėl varau tave toli nuo Dievo kalno.

Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnais

nuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.

¹⁷ Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis,

dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi.

Nubloškiau tave žemėn,

padariau iš tavęs reginį,

kad karaliai įsidėmėtų.

¹⁸ Išniekinai savo šventyklas

savo kalčių daugybe

ir sukta prekyba.

Uždegiau tave ugnimi,

ir ji tave surijo;

paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,

kurie tave matė.

¹⁹ Visi, kas tik pažino tave tautose,

yra apstulbę;

tu tapai pasibaisėjimu,

ir tavęs niekada nebebus.’“

Pranašavimas Sidonui

²⁰ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²¹ „Žmogau, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk jam ²² ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tikėk manimi! Sidone, ateinu prieš tave!

Apreikšiu per tave savo šlovę!

Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS,

kai per jį vykdysiu bausmę

ir apreikšiu savo šventumą,

²³ nes pasiųsiu į jį marą

ir kraujo praliejimą jo gatvėse.

Jame kris užmuštieji,

kai kalavijas ateis iš visų pusių.

Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.’

Pažadas Izraeliui

²⁴ Izraelio namai daugiau neberas dygliuotų brūzgynų ar duriančių erškėčių pas visus savo kaimynus, kurie žiūrėjo į juos su panieka. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

²⁵ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai surinksiu Izraelio namus iš tautų, kuriose jie išsklaidyti, ir apreikšiu per juos šventumą tautų akivaizdoje, jie kursis savo pačių žemėje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui. ²⁶ Jie gyvens joje saugiai, statysis namus ir veis vynuogynus. Jie gyvens saugiai, kai būsiu nubaudęs visus jų kaimynus, žiūrėjusius į juos su panieka. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas.“