² „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

'Smarkiai pavyduliauju Zionui,

iš pavyduliavimo esu ant jo labai įniršęs!'

³ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

'Sugrįšiu į Zioną,

gyvensiu Jeruzalėje.

Jeruzalė bus vadinama ištikimuoju miestu,

o Galybių VIEŠPATIES kalnas

bus vadinamas šventuoju kalnu'.

⁴ Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

'Senukai ir senutės,

kiekvienas dėl žilos senatvės su lazda rankoje,

vėl sėdės Jeruzalės gatvėse.

⁵ Miestas bus pilnas

berniukų ir mergaičių,

žaidžiančių jo gatvėse'.

⁶ Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

'Nors šiomis dienomis tai ir atrodo neįmanoma

šios tautos likučiui,

argi tai turi atrodyti ir man neįmanoma?' –

tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

⁷ Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

'Tikėk manimi, išgelbėsiu savo tautą

iš saulėtekio šalies ir iš saulėlydžio šalies;

parvesiu juos gyventi Jeruzalėje.

⁸ Jie bus mano tauta

ir aš būsiu jų Dievas

ištikimybe ir teisumu'.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>