Žvakidės regėjimas 1 [i1]Su manimi kalbėjusis angelas sugrįžo ir pažadino mane, kaip žmogus pažadinamas iš miego. 2 „Ką tu matai?“ – mane paklausė. Aš atsakiau: „Matau žvakidę, visą iš aukso, su dubeniu {aliejui} viršuje. Lempų ant jos yra septynios. Lempos yra virš jos ir turi septynis vamzdelius. 3 Greta jos yra du alyvmedžiai: vienas dubens dešinėje, o kitas jo kairėje“. 4 Savo ruožtu paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: „Kas jie yra, mano viešpatie?“ 5 Kalbėjusis su manimi angelas man atsakė: „Argi tu nežinai, kas jie yra?“ Atsakiau: „Ne, mano viešpatie“. Dievo pažadas Zerubabeliui 6 Jis man tarė: „Šis yra VIEŠPATIES žodis Zerubabeliui: – Ne galybe, ne jėga, bet mano dvasia, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. 7 Kas tu esi, didysis kalne?[i2] Pavirsi lyguma[i3] prieš Zerubabelį! Jis padės rinktinį akmenį į jo vietą, lydimas šauksmų: 'Malonė! Malonė jam!'“ 8 Be to, man atėjo šis VIEŠPATIES žodis: 9 „Zerubabelio rankos padėjo šiems Namams pamatus, jo rankos juos ir užbaigs. Tuomet žinosite, kad Galybių VIEŠPATS atsiuntė mane pas jus. 10 Juk visi, niekinę menkos pradžios dieną, nūn džiaugsis ir regės rinktinį akmenį Zerubabelio rankoje“. Angelas paaiškina žvakidės regėjimą {Tada jis man atsakė} „Tai septynios VIEŠPATIES akys, užmatančios visą žemę“. –11 „O kas yra anie du alyvmedžiai, vienas žvakidės dešinėje, o kitas jos kairėje?“ – jį paklausiau. 12 Ir dar pridūriau: „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakos, pilančios aliejų per anuos auksinius vamzdelius?“ 13 Jis man tarė: „Argi nežinai, kas tai yra?“ – „Ne, mano viešpatie“, – atsakiau aš. 14 Tuomet jis man paaiškino: „Tai yra du pateptieji, kurie tarnauja visos žemės Viešpačiui“. | 
