1 Tuomet jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jehošuą, stovintį priešais VIEŠPATIES angelą, ir Šėtoną, stovintį jo dešinėje jam apkaltinti. 2 VIEŠPATIES angelas tarė Šėtonui: „Tesudraudžia tave VIEŠPATS, Šėtone! VIEŠPATS, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave! Argi šis žmogus nėra nuodėgulis, išplėštas iš ugnies?“ 3 Mat Jehošua, kai stovėjo priešais angelą, vilkėjo purvinais drabužiais.[i1] 4 Pastarasis paliepė savo tarnams: „Nuvilkite jo purvinus drabužius“. O jam tarė: „Štai nuėmiau tavo kaltę nuo tavęs ir apvilksiu tave iškilmių apdaru“. 5 Ir dar paliepė: „Uždėkite jam ant galvos švarų gaubtuvą“. Jie uždėjo jam ant galvos švarų gaubtuvą ir apvilko jį drabužiais, VIEŠPATIES angelui stovint šalia. 6 Tuomet VIEŠPATIES angelas laidavo Jehošuai, sakydamas: 7 „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: - Jei eisi mano keliais ir laikysies mano reikalavimų, valdysi mano Namus, saugosi mano kiemus ir turėsi teisę būti tarp šeimynykščių. 8 Taigi klausykis, vyriausiasis kunige Jehošua! Tu ir tavo bendrai, sėdintys priešais tave, esate būsimų dalykų ženklas.[i2] Taip, aš atsiųsiu savo tarną Atžalą.[i3] 9 Ant šio akmens, kurį padėjau priešais Jehošuą – ant akmens su septyniomis akimis[i4] – aš pats įrėšiu įrašą, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – ir viena diena šio krašto kaltę pašalinsiu. 10 Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – kviesite vienas kitą ateiti į savo vynmedžio ir figmedžio pavėsį“. | 
