Keturi ragai ir keturi kalviai 1 [i1]Pakėliau akis ir regėjau keturis ragus. 2 Paklausiau kalbėjusį su manimi angelą: „Kas jie yra?“ Angelas man atsakė: „Tai ragai, kurie vėtė Judą, Izraelį ir Jeruzalę“. 3 Paskui VIEŠPATS man parodė keturis kalvius. 4 Aš paklausiau: „Ką jie darys atėję?“ Jis atsakė: „Čia yra ragai, kurie taip vėtė Judą, kad niekas negalėjo galvos pakelti. Bet šie atėjo, kad klaiką jiems įvarytų ir nukirstų ragus tautų, pakėlusių ragus prieš Judo kraštą jam išvėtyti“. Naujoji Jeruzalė 5 Vėl pakėliau akis ir regėjau vyrą su matavimo virve rankoje. 6 Paklausiau: „Kur tu eini?“ Jis man atsakė: „Jeruzalės matuoti ir pažiūrėti, koks yra jos plotis ir koks yra jos ilgis“. 7 Žiūriu, su manimi kalbėjęs angelas paėjo į priekį, o kitas angelas išėjo jo pasitikti 8 ir jam tarė: „Bėk, pasakyk tam jaunam vyrui:[i2] 'Jeruzalėje bus gyvenama tarsi kaimuose be sienų, nes joje bus daug žmonių ir gyvulių. 9 Juk aš būsiu ją supanti ugnies siena, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš būsiu šlovė jos viduje'“. Tremtiniai šaukiami grįžti 10 Oi, oi! Bėkite iš šiaurės krašto,[i3] – tai VIEŠPATIES žodis, – nors aš išsklaidžiau jus tarsi keturis padangių vėjus, – tai VIEŠPATIES žodis. 11 Oi! Bėkite į Zioną jūs, gyvenantys Babilone! 12 Juk taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, – tada, kai jo šlovė pasiuntė mane, – apie jus apiplėšusias tautas: „Kas tik užgauna jus, užgauna mano akies lėliukę. 13 Nūn, tikėk manimi, keliu prieš juos ranką, ir jie bus savo vergų grobis. Tuomet žinosite, kad Galybių VIEŠPATS mane siuntė. 14 Krykštauk ir džiaukis, Ziono dukra! Juk štai ateinu gyventi su tavimi, – tai VIEŠPATIES žodis. 15 Tą dieną daug genčių prisidės prie VIEŠPATIES, ir jos bus mano tauta, – aš gyvensiu tarp jų. Tuomet tu žinosi, kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane pas tave. 16 VIEŠPATS paveldės Judą kaip savo dalį šventajame krašte ir Jeruzalę vėl išsirinks. 17 Tenutyla visa žmonija prieš VIEŠPATĮ, nes jis pakilo iš savo šventosios buveinės. |