| Ts 21 | 1 [i1]Izraelio vyrai buvo darę priesaiką Mizpoje: „Nė vienas iš mūsų neleis savo dukters už Benjamino giminės vyro“. 2 Žmonės suėjo į Bet-Elį ir ten, sėdėdami VIEŠPATIES akivaizdoje iki vakaro, aimanavo ir verkė. 3 Jie sakė: „O VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, kodėl taip atsitiko, kad šiandien turėtų trūkti Izraelyje vienos giminės?“ 4 Kitą dieną žmonės pakilo anksti, pastatė ten aukurą ir atnašavo deginamąsias aukas ir bendravimo atnašas. 5 Tada izraeliečiai klausė: „Ar yra kas nors iš visų Izraelio giminių, kuris neatėjo į VIEŠPATIES sueigą?“ Mat buvo buvusi padaryta iškilminga priesaika apie neatėjusius pas VIEŠPATĮ Mizpoje: „Tie turės būti nubausti mirtimi“. 6 [i2]Izraeliečiai gailėjosi savo brolio Benjamino ir kalbėjo: „Šiandien viena giminė buvo nukirsta nuo Izraelio! 7 Kaip mes parūpinsime žmonas išlikusiems? Juk mes esame prisiekę VIEŠPAČIUI neduoti jiems žmonų iš savo dukterų?“ 8 Jie teiravosi: „Ar yra kas nors iš Izraelio giminių, kuris neatėjo pas VIEŠPATĮ į Mizpą?“ Žiūri, nė vienas vyras iš Jabeš-Gileado nebuvo atėjęs į stovyklą – į sueigą. 9 Mat, patikrinus iš eilės visus žmones, pasirodė, nebuvo nė vieno iš Jabeš-Gileado gyventojų. 10 Bendrija tad pasiuntė ten dvylika tūkstančių kareivių ir jiems įsakė: „Eikite ir ištikite kalaviju Jabeš-Gileado gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus. 11 Darykite taip: skirkite sunaikinti[i3] visus vyriškius ir visas moteris, gulėjusias su vyru“. 12 Jie rado tarp Jabeš-Gileado gyventojų keturis šimtus jaunų mergelių, negulėjusių su vyru, ir atvedė jas į stovyklą prie Šilo'o, esančio Kanaano krašte. 13 Visa bendrija davė žinią Benjamino giminės vyrams, buvusiems prie Rimono uolos, ir paskelbė jiems taiką. 14 Tuomet Benjaminas sugrįžo. Jie davė jiems moteris, kurias buvo palikę gyvas iš Jabeš- Gileado moterų. Bet jų visiems neužteko. 15 Žmonės gailėjosi Benjamino, nes VIEŠPATS Izraelio giminėse buvo padaręs spragą.[i4] 16 Tad bendrijos seniūnai klausė: „Kaip mes parūpinsime žmonas likusiems, nes Benjamino giminėje moterys buvo išžudytos?“ 17 Jie sakė: „Benjamino likutis turi turėti palikuonių, idant nebūtų išnaikinta iš Izraelio viena giminė. 18 [i5]Tačiau iš savo dukterų jiems žmonų duoti mes negalime“. Mat izraeliečiai buvo prisiekę: „Tebūna prakeiktas, kas duotų žmoną Benjaminui!“ 19 Jie tarė: „Štai Šilo'e vyksta metinė VIEŠPATIES iškilmė. Tas miestas yra šiaurėje nuo Bet-Elio, į rytus nuo vieškelio, kuris eina nuo Bet-Elio į Šechemą, pietuose nuo Lebonos“. 20 O Benjamino vyrams jie davė tokius nurodymus: „Eikite ir patykokite vynuogynuose! 21 Kai tik pamatysite Šilo'o merginas, ateinančias šokti ratelių, išeikite iš vynuogynų. Tepasigauna kiekvienas iš jūsų sau žmoną iš Šilo'o merginų ir teskuba į Benjamino žemę. 22 Jeigu jų tėvai ar broliai ateitų pas mus skųstis, mes jiems sakysime: 'Būkite kilniaširdžiai jiems dėl mūsų! Mes negalėjome parūpinti nė vienam iš jų žmonos dėl to karo, o jūs būtumėte užsitraukę kaltę, patys jiems žmonas duodami'“. 23 Benjamino vyrai taip ir padarė. Jie paėmė sau žmonas pagal savo skaičių iš merginų, kurias pagavo šokančias ratelius. Tada jie sugrįžo į savo paveldą, atstatė savo miestus ir juose gyveno. 24 Ir izraeliečiai tuo metu iš ten išsiskirstė giminėmis ir klanais. Visi išėjo iš ten į savo paveldus. 25 [i6]Tomis dienomis nebuvo Izraelyje karaliaus. Kiekvienas taip elgėsi, kaip jam patiko. |
