| Ts 20 | 1 Benjamino giminę Tada visi izraeliečiai – nuo Dano iki Beer-Šebos ir iš Gileado žemės[i1] – išėjo į žygį, ir visa bendrija kaip vienas vyras susirinko VIEŠPATIES akivaizdoje prie Mizpos. 2 Visos tautos, visų Izraelio giminių vadai atsistojo Dievo tautos sueigoje, tarp keturių šimtų tūkstančių ginkluotų pėsčių kareivių. 3 {Benjamino giminės žmonės išgirdo, kad izraeliečiai susirinko į Mizpą.} Izraeliečiai kalbėjo: „Pasakykite, kaip tas šlykštus smurtas įvyko?“ 4 Levitas, nužudytosios moters vyras, atsakė: „Mano sugulovė ir aš atėjome į Gibeą, Benjamino žemėje, pernakvoti. 5 Gibeos vyrai užpuolė mane. Jie naktį atėjo manęs užpulti ir apsupo namus. Jie norėjo mane užmušti, o mano sugulovę jie tol prievartavo, kol ji numirė. 6 Tada paėmiau savo sugulovę, supjausčiau ją į gabalus ir pasiunčiau per visą Izraelio žemę, nes jie padarė Izraelyje šlykštų smurtą. 7 [i2]Žiūrėkite, visi esate izraeliečiai! Apsvarstykite tą dalyką ir nuspręskite čia tuojau pat!“ 8 Visi žmonės pakilo kaip vienas vyras ir tvirtino: „Nė vienas iš mūsų negrįš į savo palapinę, nė vienas iš mūsų neis į savo namus. 9 O Gibeai štai ką mes padarysime: burtų keliu 10 paimsime iš visų Izraelio giminių po dešimt vyrų kiekvienam šimtui, po šimtą kiekvienam tūkstančiui ir po tūkstantį kiekvienai dešimčiai tūkstančių nešti reikmenis kareiviams, žygiuojantiems atmokėti tikru atlygiu Benjamino Gibeai už Izraelyje padarytą šlykštų smurtą“. 11 Taigi visi Izraelio vyrai be išimties susibūrė prieš tą miestą. 12 [i3]Izraelio giminės išsiuntinėjo vyrus po visą Benjamino giminę sakyti: „Koks yra tas pas jus įvykęs nusikaltimas? 13 Išduokite anuos Gibeos niekšus, kad juos nubaustume mirtimi ir pašalintume tą blogį iš Izraelio“. Bet Benjamino giminės žmonės nenorėjo klausyti savo brolių izraeliečių balso. 14 Iš visų miestų Benjamino giminės žmonės suėjo į Gibeą stoti į mūšį su izraeliečiais. 15 Tą dieną Benjamino giminės žmonės sutelkė iš savo miestų, neskaitant Gibeos gyventojų, dvidešimt šešis tūkstančius kalavijais ginkluotų vyrų. 16 Tarp šių kareivių buvo septyni šimtai rinktinių vyrų, kurie buvo kairiarankiai. Kiekvienas jų galėjo sviesti svaidykle akmenį į plauką ir pataikyti. 17 Tuo tarpu izraeliečiai, be Benjamino, sutelkė keturis šimtus tūkstančių kalavijais ginkluotų, mūšiui pasiruošusių vyrų. 18 Izraeliečiai, nuvykę į Bet-Elį, teiravosi Dievo: „Kas iš mūsų pirmieji eis į mūšį su Benjamino giminės žmonėmis?“ VIEŠPATS atsakė: „Judas eis pirmasis“.[i4] 19 Tada izraeliečiai, kitą rytą pakilę, pasistatė stovyklą prie Gibeos. 20 Izraeliečiai išėjo į mūšį su Benjaminu. Į kovos rikiuotę prieš juos Izraelio vyrai sustojo prie Gibeos. 21 Bet Benjamino giminės žmonės, išėję iš Gibeos, paguldė tą dieną dvidešimt du tūkstančius Izraelio vyrų. 22 Kariuomenė – Izraelio vyrai – įsidrąsinę vėl sustojo į kovos rikiuotę toje pačioje vietoje, kur buvo sustoję kovos rikiuotėje pirmąją dieną. 23 Mat izraeliečiai buvo nuėję ir verkę VIEŠPATIES akivaizdoje lig vakaro. Jie buvo VIEŠPATIES teiravęsi, klausdami: „Ar turime vėl rikiuotis mūšiui su savo broliais Benjamino vyrais?“ O VIEŠPATS buvo atsakęs: „Žygiuokite prieš juos!“ 24 Izraeliečiai tad puolė Benjamino giminės vyrus antrą dieną. 25 Benjamino giminės vyrai, išėję iš Gibeos antrąją dieną, paguldė žemėje dar aštuoniolika tūkstančių kalavijais ginkluotų izraeliečių vyrų. 26 [i5]Tada visi izraeliečiai, visa kariuomenė, sugrįžo į Bet-Elį ir, sėdėdami ten VIEŠPATIES akivaizdoje, verkė. Tą visą dieną jie pasninkavo. Paskui jie atnašavo deginamąsias aukas ir bendravimo atnašas VIEŠPATIES akivaizdoje. 27 Izraeliečiai klausė VIEŠPATĮ, {nes tomis dienomis ten buvo Dievo Sandoros Skrynia 28 ir tomis dienomis Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehas tarnavo jo akivaizdoje}, sakydami: „Ar turiu rikiuotis dar kartą mūšiui su savo brolio Benjamino vyrais, ar turiu liautis?“ VIEŠPATS atsakė: „Eikite, nes rytoj juos atiduosiu jums į rankas“. 29 [i6]Tada Izraelis aplink Gibeą pastatė pasalas. 30 Ir trečią dieną izraeliečiai išėjo prieš Benjamino giminės vyrus, ir kaip anksčiau sustojo į kovos rikiuotę prie Gibeos. 31 Benjamino giminės vyrams išpuolus pasipriešinti kariuomenei, jie traukėsi nuo miesto keliais, kurių vienas eina į Bet-Elį, o kitas į Gibeą. Iš pradžių, kaip pirmą ir antrą kartą, jie užmušė atvirame lauke apie trisdešimt Izraelio vyrų. 32 Jau Benjamino giminės vyrai sakė: „Jie yra priversti bėgti, kaip anąkart!“ Bet izraeliečiai kalbėjo: „Traukimės ir atitraukime juos nuo miesto kelių link!“ 33 Pagrindiniam izraeliečių būriui pasitraukus ir vėl sustojus kovos rikiuotėje prie Baal-Tamaros, Izraelio pasala skubiai pakilo iš savo vietos prie Maarė-Gebos. 34 Dešimt tūkstančių rinktinių vyrų iš viso Izraelio žygiavo prieš Gibeą. Vyko nuožmi kova. Benjamino giminės vyrai dar nenuvokė, kad jiems artinasi pražūtis. 35 VIEŠPATS nugalėjo Benjaminą, išėjusį prieš Izraelį. Tą dieną izraeliečiai užmušė dvidešimt penkis tūkstančius ir šimtą kalavijais ginkluotų Benjamino vyrų. 36 Tada Benjamino giminės vyrai pamatė, kad jie yra nugalėti...[i7] Izraelio vyrai užleido vietos Benjaminui, nes jie pasitikėjo pasala, kuri buvo surengta prieš Gibeą. 37 Pasalos vyrai, skubiai pakilę, įsiveržė į Gibeą ir pasklisdami ištiko visą miestą kalaviju. 38 Buvo sutarta tarp pagrindinio Izraelio būrio ir pasalos vyrų: kai jie paleis į padanges milžinišką dūmų stulpą, 39 pagrindinis Izraelio būrys turės atsigręžti priešintis. Benjaminas buvo pradėjęs mūšį, ir jau užmušęs apie trisdešimt Izraelio vyrų. Taigi jie manė: „Iš tikrųjų mes juos privertėme bėgti, kaip ir pirmajame mūšyje!“ 40 Bet pradėjus iš miesto kilti debesiui – dūmų stulpui, Benjamino vyrai atsisuko atgal. Žiūri, visas miestas kyla dūmais į padangę! 41 Dabar pagrindinis Izraelio būrys atsigręžė priešintis, o Benjamino vyrus apėmė klaikas, nes jie nūn matė, kad jiems buvo atėjusi pražūtis. 42 Todėl jie atsitraukė nuo izraeliečių keliu dykumos link, bet kautynės juos vijosi. Tuo tarpu išėjusieji iš miesto juos žudė iš užnugario. 43 Jie apsupo Benjamino vyrus, vijosi juos ir trypė nuo Menuhos iki pat vienos vietos į rytus nuo Gibeos. 44 Tą dieną krito aštuoniolika tūkstančių Benjamino vyrų. Visi jie buvo narsūs vyrai. 45 Jie apsisuko ir bėgo Rimono uolos link, bet izraeliečiai nuskynė kitus penkis tūkstančius ant kelių ir, vydamiesi juos įkandin iki pat Gidomo, jie užmušė dar du tūkstančius. 46 Taigi tą dieną iš Benjamino krito dvidešimt penki tūkstančiai kalavijais ginkluotų vyrų. Visi jie buvo narsūs vyrai. 47 Bet šeši šimtai apsisukę nubėgo Rimono uolos link ir gyveno prie Rimono uolos keturis mėnesius. 48 Tuo tarpu izraeliečiai atsigręžė prieš išlikusius Benjamino giminės žmones ir ištiko juos kalaviju – miestus, žmones, gyvulius ir visa, kas buvo išlikę. Be to, jie padegė visus užtiktus miestus. |
