^1 [i1]Anomis dienomis Izraelyje nebuvo karaliaus. Anomis dienomis Dano giminės žmonės ieškojo sau žemės, kur galėtų įsikurti, nes iki tol nebuvo jiems paskirtas burtų keliu paveldas tarp Izraelio giminių. ² Tad Dano giminės žmonės pasiuntė iš savo Zoros ir Eštaolo klano penketą narsių vyrų išžvalgyti krašto ir jo ištirti. „Eikite, – sakė jiems, – ir ištirkite kraštą“. Nuėję per Efraimo aukštumas iki pat Mikos namų, jie ten apsistojo nakvynei. ³ Būdami Mikos namuose, jie atpažino jaunojo levito balsą.^[i2] Jie užėjo pas jį ir klausė: „Kas tave čia atvedė? Ką tu veiki šioje vietoje? Kodėl tu čia būni?“ ⁴ Jiems jis atsakė: „Mika man tą ir tą padarė, pasamdė mane, ir aš tapau jo kunigu“. ⁵ Tada jie tarė jam: „Prašytume pasiteirauti Dievo, kad sužinotume, ar kelionė, kurią keliaujame, bus mums sėkminga“. – ⁶ „Eikite ramybėje! – atsakė kunigas, – VIEŠPATS maloniai žvelgia į kelionę, kurią jūs keliaujate“.

⁷ Anie penki vyrai tęsė kelionę. Atėję į Lajišą,^[i3] jie pastebėjo saugiai,^[i4] pagal sidoniečių paprotį, gyvenančius žmones, ramius ir neįtarius, nieko žemėje nestokojančius ir turtingus. Be to, jie buvo toli nuo sidoniečių ir neturėjo ryšių su jokia kita tauta. ⁸ Jiems sugrįžus pas savo gimines į Zorą ir Eštaolą, jų klausė: „Kaip jums sekėsi?“ ⁹ Jie atsakė: „Eime! Užpulkime juos! Juk tą kraštą matėme! Tikėkite, jis labai puikus. Argi jūs nieko nedarysite? Nedelskite, įsiveržkite ir paveldėkite tą kraštą! ¹⁰ Nuėję užtiksite neįtarius žmones. Kraštas yra erdvus, Dievas iš tikrųjų atidavė jį jums į rankas! Jame nestinga nieko, kas gera žemėje“.

¹¹ Iš ten – iš Dano giminės, Zoros ir Eštaolo klano, leidosi į kelionę šeši šimtai karo žygiui ginkluotų vyrų. ¹² Jie nuvyko ir pasistatė stovyklą prie Kirjat-Jearimų Judo žemėje. Ta vieta tad ir yra vadinama iki šios dienos „Dano stovykla“. Ji yra į vakarus nuo Kirjat- Jearimų. ¹³ Iš ten jie perėjo Efraimo aukštumas ir atėjo prie Mikos namų.

¹⁴ Tada anie penki vyrai, kurie buvo nuėję išžvalgyti krašto, tai yra Lajišo, savo giminėms tarė: „Ar jūs žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimai ir lietinė pasidabruota statula? Žinokite nūn, ką turite padaryti!“ ¹⁵ Taigi jie pasisuko namų link ir, atėję prie jaunojo levito buveinės Mikos namuose, jį pasveikino. ¹⁶ Šešiems šimtams Dano giminės vyrų, ginkluotų karo žygiui, stovint prie įėjimo į vartus, ¹⁷ anie penki vyrai, kurie buvo ėję išžvalgyti krašto, įėjo į vidų ir paėmė lietinę pasidabruotą statulą, efodą ir terafimus. O kunigas stovėjo prie įėjimo į vartus su šešiais šimtais karo žygiui ginkluotų vyrų. ¹⁸ Aniems vyrams įėjus į Mikos namus ir paėmus lietinę pasidabruotą statulą, efodą ir terafimus, kunigas jiems tarė: „Ką gi jūs darote?“ ¹⁹ O jie jam sakė: „Tylėk! Užčiaupk ranka burną, eik su mumis ir būk mums tėvas ir kunigas. Argi tau geriau būti kunigu namams vieno žmogaus, negu būti giminės ir klano Izraelyje kunigu?“ ²⁰ Kunigas apsidžiaugė. Paėmęs efodą, terafimus ir lietinę pasidabruotą statulą, jis išėjo drauge su tais žmonėmis.

²¹ Jie vėl leidosi kelionėn, pasiųsdami į priekį mažylius, galvijus ir mantą. ²² Nuėjus jiems tolokai nuo Mikos namų, buvo sušaukti vyrai iš Mikos kaimynystėje esančių šeimų. Pasiviję Dano žmones, ²³ jie piktai šaukė iš paskos Dano žmonėms, o tie atsisukę Mikos klausė: „Kas atsitiko, kad tu ateini su tokiu būriu?“ – ²⁴ „Paėmėte mano dievus, kuriuos pasidirbau, ir mano kunigą, ir nuėjote! – jis atsakė. – Kas man beliko? Kaip dar galite manęs klausti: 'Kas atsitiko?'“ ²⁵ Bet Dano žmonės jam tarė: „Liaukis rėkavęs mums iš paskos, kitaip karštuoliai vyrai jus užpuls, tu savo gyvasties neteksi, neteks gyvasties ir tavo šeima“. ²⁶ Dano žmonės ėjo toliau savo keliu. Mika, matydamas, kad jie buvo už jį stipresni, apsisuko ir sugrįžo į savo namus.

²⁷ Dano žmonės, pasiėmę, ką Mika buvo pasidirbęs ir jam priklausantį kunigą, atėjo į Lajišą pas ramius ir neįtarius žmones, išžudė juos kalaviju ir sudegino miestą. ²⁸ Nebuvo kas ateitų gelbėti, nes toli buvo nuo Sidono ir neturėjo ryšių su jokia kita tauta. Jis buvo slėnyje, kuris priklauso Bet-Rehobui. Jie atstatė miestą ir įsikūrė jame. ²⁹ Miestą pavadino Danu, pagal savo protėvį Daną, gimusį Izraeliui. Tačiau anksčiau miesto vardas buvo Lajišas. ³⁰ Tada Dano giminės žmonės pasistatė sau stabą. Mozės sūnaus Geršomo sūnus Jonatanas ir jo sūnūs tarnavo kaip kunigai Dano giminei iki pat tos dienos,^[i5] kurią kraštas išėjo į tremtį. ³¹ Taigi jie laikė savu Mikos padirbtą stabą, kol Dievo Namai buvo Šilo'e.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>