BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Teisėjų knygaSkyrius: 18

 Teisėjų knyga
  
 Dano giminė persikelia
  
Ts 18

1 [i1]Anomis dienomis Izraelyje nebuvo karaliaus. Anomis dienomis Dano giminės žmonės ieškojo sau žemės, kur galėtų įsikurti, nes iki tol nebuvo jiems paskirtas burtų keliu paveldas tarp Izraelio giminių. 2 Tad Dano giminės žmonės pasiuntė iš savo Zoros ir Eštaolo klano penketą narsių vyrų išžvalgyti krašto ir jo ištirti. „Eikite, – sakė jiems, – ir ištirkite kraštą“. Nuėję per Efraimo aukštumas iki pat Mikos namų, jie ten apsistojo nakvynei. 3 Būdami Mikos namuose, jie atpažino jaunojo levito balsą.[i2] Jie užėjo pas jį ir klausė: „Kas tave čia atvedė? Ką tu veiki šioje vietoje? Kodėl tu čia būni?“ 4 Jiems jis atsakė: „Mika man tą ir tą padarė, pasamdė mane, ir aš tapau jo kunigu“. 5 Tada jie tarė jam: „Prašytume pasiteirauti Dievo, kad sužinotume, ar kelionė, kurią keliaujame, bus mums sėkminga“. – 6 „Eikite ramybėje! – atsakė kunigas, – VIEŠPATS maloniai žvelgia į kelionę, kurią jūs keliaujate“.

7 Anie penki vyrai tęsė kelionę. Atėję į Lajišą,[i3] jie pastebėjo saugiai,[i4] pagal sidoniečių paprotį, gyvenančius žmones, ramius ir neįtarius, nieko žemėje nestokojančius ir turtingus. Be to, jie buvo toli nuo sidoniečių ir neturėjo ryšių su jokia kita tauta. 8 Jiems sugrįžus pas savo gimines į Zorą ir Eštaolą, jų klausė: „Kaip jums sekėsi?“ 9 Jie atsakė: „Eime! Užpulkime juos! Juk tą kraštą matėme! Tikėkite, jis labai puikus. Argi jūs nieko nedarysite? Nedelskite, įsiveržkite ir paveldėkite tą kraštą! 10 Nuėję užtiksite neįtarius žmones. Kraštas yra erdvus, Dievas iš tikrųjų atidavė jį jums į rankas! Jame nestinga nieko, kas gera žemėje“.

11 Iš ten – iš Dano giminės, Zoros ir Eštaolo klano, leidosi į kelionę šeši šimtai karo žygiui ginkluotų vyrų. 12 Jie nuvyko ir pasistatė stovyklą prie Kirjat-Jearimų Judo žemėje. Ta vieta tad ir yra vadinama iki šios dienos „Dano stovykla“. Ji yra į vakarus nuo Kirjat- Jearimų. 13 Iš ten jie perėjo Efraimo aukštumas ir atėjo prie Mikos namų.

14 Tada anie penki vyrai, kurie buvo nuėję išžvalgyti krašto, tai yra Lajišo, savo giminėms tarė: „Ar jūs žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimai ir lietinė pasidabruota statula? Žinokite nūn, ką turite padaryti!“ 15 Taigi jie pasisuko namų link ir, atėję prie jaunojo levito buveinės Mikos namuose, jį pasveikino. 16 Šešiems šimtams Dano giminės vyrų, ginkluotų karo žygiui, stovint prie įėjimo į vartus, 17 anie penki vyrai, kurie buvo ėję išžvalgyti krašto, įėjo į vidų ir paėmė lietinę pasidabruotą statulą, efodą ir terafimus. O kunigas stovėjo prie įėjimo į vartus su šešiais šimtais karo žygiui ginkluotų vyrų. 18 Aniems vyrams įėjus į Mikos namus ir paėmus lietinę pasidabruotą statulą, efodą ir terafimus, kunigas jiems tarė: „Ką gi jūs darote?“ 19 O jie jam sakė: „Tylėk! Užčiaupk ranka burną, eik su mumis ir būk mums tėvas ir kunigas. Argi tau geriau būti kunigu namams vieno žmogaus, negu būti giminės ir klano Izraelyje kunigu?“ 20 Kunigas apsidžiaugė. Paėmęs efodą, terafimus ir lietinę pasidabruotą statulą, jis išėjo drauge su tais žmonėmis.

21 Jie vėl leidosi kelionėn, pasiųsdami į priekį mažylius, galvijus ir mantą. 22 Nuėjus jiems tolokai nuo Mikos namų, buvo sušaukti vyrai iš Mikos kaimynystėje esančių šeimų. Pasiviję Dano žmones, 23 jie piktai šaukė iš paskos Dano žmonėms, o tie atsisukę Mikos klausė: „Kas atsitiko, kad tu ateini su tokiu būriu?“ – 24 „Paėmėte mano dievus, kuriuos pasidirbau, ir mano kunigą, ir nuėjote! – jis atsakė. – Kas man beliko? Kaip dar galite manęs klausti: 'Kas atsitiko?'“ 25 Bet Dano žmonės jam tarė: „Liaukis rėkavęs mums iš paskos, kitaip karštuoliai vyrai jus užpuls, tu savo gyvasties neteksi, neteks gyvasties ir tavo šeima“. 26 Dano žmonės ėjo toliau savo keliu. Mika, matydamas, kad jie buvo už jį stipresni, apsisuko ir sugrįžo į savo namus.

27 Dano žmonės, pasiėmę, ką Mika buvo pasidirbęs ir jam priklausantį kunigą, atėjo į Lajišą pas ramius ir neįtarius žmones, išžudė juos kalaviju ir sudegino miestą. 28 Nebuvo kas ateitų gelbėti, nes toli buvo nuo Sidono ir neturėjo ryšių su jokia kita tauta. Jis buvo slėnyje, kuris priklauso Bet-Rehobui. Jie atstatė miestą ir įsikūrė jame. 29 Miestą pavadino Danu, pagal savo protėvį Daną, gimusį Izraeliui. Tačiau anksčiau miesto vardas buvo Lajišas. 30 Tada Dano giminės žmonės pasistatė sau stabą. Mozės sūnaus Geršomo sūnus Jonatanas ir jo sūnūs tarnavo kaip kunigai Dano giminei iki pat tos dienos,[i5] kurią kraštas išėjo į tremtį. 31 Taigi jie laikė savu Mikos padirbtą stabą, kol Dievo Namai buvo Šilo'e.

  
Išnašos:
1Ts 18,1-18,31: Dano giminė nepajėgė užkirsti kelio filistinų užpuoliams į savo paveldą pietų Palestinoje. Užtat jie paliko šią sritį ir nusikėlė į pačią Galilėjos šiaurę.
2Ts 18,3: ... atpažino jaunojo levito balsą... : turbūt pastebėjo jo savitą ir jiems artimą tarseną.
3Ts 18,7: Atėję į Lajišą... : Lajiš{as} buvo miestas Hermono kalno papėdėje.
4Ts 18,7: ... Saugiai gyvenančius... : t.y. mieste be mūro sienų, nes nebuvo priešų ir nereikėjo gintis. Archeoligija liudija, kad šis miestas prieš izraeliečių laikotarpį buvo neįtvirtintas. Sidonas buvo miestas prie Viduržemio jūros, pernelyg toli nuo Lajišo. Lajišas, neturėdamas gynybos sienų ir artimų sąjungininkų, buvo lengvas grobis.
5Ts 18,30: ... iki pat tos dienos, kurią kraštas išėjo į tremtį: maždaug iki 734 m. prieš Kristų. Tais metais Asirijos imperatorius Tiglat-Pileseras III pavergė šiaurinę Palestiną.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 18