¹ Efraimo aukštumose^[i1] gyveno žmogus, vardu Mika.^{[i2] 2} Savo motinai jis tarė: „Anuos tūkstantį šimtą sidabrinių šekelių, kuriuos užkeikei, kai jie buvo iš tavęs paimti, ir net man girdint užkeikimą pakartojai... Tai va, tas sidabras yra pas mane. Aš jį paėmiau“. – „Telaimina VIEŠPATS mano sūnų!“ – ištarė motina. ³ Kai jis sugrąžino motinai tūkstantį šimtą sidabrinių šekelių, motina tarė: „Dabar aš skiriu tą sidabrą VIEŠPAČIUI. Perduodu jį savo sūnui padaryti iš jo lietinę pasidabruotą statulą.^[i3] Taigi atiduodu jį tau“.

⁴ Kai jis sugrąžino pinigus savo motinai, motina paėmė du šimtus sidabrinių šekelių ir juos padavė sidabrakaliui. Jis padarė iš jų lietinę pasidabruotą statulą, kuri buvo laikoma Mikos namuose.

⁵ Nūn tas vyras Mika turėjo Dievo namus. Jis padirbo efodą bei terafimus^[i4] ir pašventė vieną iš savo sūnų būti jo kunigu. ⁶ Tomis dienomis Izraelyje karaliaus nebuvo. Visi žmonės darė, kas jiems atrodė dora.

⁷ Ten gyveno jaunuolis iš Judo Betliejaus – iš Judo klano. Jis buvo levitas ir buvo ten gyvenęs kaip ateivis. ⁸ Tas vyras buvo palikęs Betliejaus miestą Judo žemėje, norėdamas įsikurti ten, kur tik rastų vietos. Praeidamas jis užėjo į Mikos namus Efraimo aukštumose. ⁹ Mika jo klausė: „Iš kur ateini?“ – „Esu levitas iš Judo Betliejaus, – jis atsakė, – ir einu gyventi ten, kur galėsiu rasti vietos“. ¹⁰ Mika tarė jam: „Pasilik čia pas mane, būk mano tėvas ir kunigas, o aš tau duosiu kasmet dešimt sidabrinių šekelių, reikalingus drabužius ir pragyvenimą“. {Levitas ėjo.}^{[i5] 11} Levitas sutiko pasilikti pas tą žmogų, ir jaunuolis buvo jam tarsi vienas iš jo sūnų. ^12 [i6]Mika įvedė levitą į kunigo tarnybą, jaunuolis tapo jo kunigu ir pasiliko Mikos šventovėje. ¹³ „Dabar aš žinau, – kalbėjo sau Mika, – VIEŠPATS padarys mane turtingą, nes levitas yra tapęs mano kunigu“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>