BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 22 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Teisėjų knygaSkyrius: 19

 Teisėjų knyga
  
Ts 19

Levitas iš Efraimo

1 Tuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas, gyvenęs tolimoje Efraimo aukštumų dalyje, paėmė sugulovę[i1] iš Judo Betliejaus. 2 Kartą sugulovė ant jo supyko ir, palikusi jį, sugrįžo į tėvo namus Judo Betliejuje. Ten ji užsibuvo keturis mėnesius. 3 Jos vyras tada leidosi į kelionę pas ją drauge su palydovu ir pora asilų, norėdamas su ja švelniai pasikalbėti ir ją įtikinti kad pas jį sugrįžtų. Ji nuvedė jį į tėvo namus. Pamatęs jį, merginos tėvas pasitiko su džiaugsmu.

4 Jo uošvis, merginos tėvas, ragino jį pabūti. Jis pasiliko trejetą dienų. Jie vaišinosi, gėrė; ten jis ir nakvojo. 5 [i2]Ketvirtą dieną jie atsikėlė anksti rytą, ir jis ruošėsi išvykti, bet merginos tėvas savo žentui tarė: „Pasistiprink duonos kąsniu. Tada galėsi leistis į kelionę“. 6 Taigi juodu susisėdo vaišintis ir gerti. Merginos tėvas vyrui sakė: „Prašyčiau būti mano svečiu. Pernakvok ir pasidžiauk!“ 7 Vyrui pakilus išvykti, jo uošvis nesiliovė jo kalbinti, kol jis vėl ten neapsinakvojo. 8 Penktą dieną jis atsikėlė anksti rytą leistis į kelionę, o merginos tėvas sakė: „Prašyčiau pasistiprinti!“ Jiedu užsisėdėjo vaišindamiesi lig popietės. 9 Galop vyrui pakilus leistis į kelionę drauge su sugulove ir palydovu, jo uošvis, merginos tėvas, jam sakė: „Štai jau temsta. Prašyčiau čia pernakvoti. Štai diena jau baigiasi. Praleisk naktį čia ir pasidžiauk. Rytoj atsikelsite anksti rytą savo kelionei namo“.

Gibeos vyrų nusikaltimas

10 [i3]Bet vyras nakvoti atsisakė. Jis išvyko ir nukeliavo arti Jebuso, – tai yra Jeruzalės. Su savimi jis turėjo du apkrautus asilus; su juo buvo sugulovė. 11 Kadangi jie buvo arti Jeruzalės ir diena ėjo vakarop, palydovas savo šeimininkui tarė: „Užsukime į šį jebusitų miestą ir pernakvokime jame“. 12 Bet jo šeimininkas jam atsakė: „Mes nesuksime į miestą svetimtaučių, kurie nėra izraeliečiai, bet nueisime į Gibeą.[i4] 13 Eikš, – kreipėsi jis į savo palydovą, – bandykime pasiekti vieną iš šių vietų, praleisti naktį ar Gibeoje, ar Ramoje“.[i5] 14 Taigi jie ėjo toliau savo keliu, o saulė nusileido jiems atėjus arti Gibeos, Benjamino žemėje. 15 [i6]Jie pasisuko ten eiti ir praleisti naktį Gibeoje. Įėję atsisėdo miesto aikštėje, bet nebuvo kas juos priimtų į namus pernakvoti.

16 Žiūri, vakare vienas senas vyras grįžta iš savo darbo laukuose. Šis vyras buvo iš Efraimo aukštumų, bet gyveno Gibeoje. Vietos gyventojai buvo Benjamino giminės žmonės. 17 Pakėlęs akis ir pamatęs miesto aikštėje pakeleivį, senasis vyras teiravosi: „Kur eini ir iš kur ateini?“ 18 Pastarasis jam atsakė: „Mes keliaujame iš Judo žemės Betliejaus į kitą Efraimo aukštumų galą. Aš ten gyvenu. Keliavau į Judo žemės Betliejų, o dabar esu pakeliui į savo namus. Nėra kas priimtų mane į pastogę. 19 Mes, tavo tarnai, turime šiaudų ir pašaro savo asilams, duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir palydovui, esančiam su mumis. Netrūksta mums nieko“. – 20 „Ramybė tau! – tarė senasis vyras. – Visa, ko tau reikia, rasi pas mane. Tik aikštėje jokiu būdu nenakvok“. 21 Jis tad nusivedė jį į savo namus ir pašėrė asilus. Nusiplovę kojas, jie valgė ir gėrė.

22 Įsismaginus jų širdžiai, žiūri, miesto vyrai, šlykštūs niekšai,[i7] apsupo namus ir ėmė belstis į duris. Senajam vyrui, namų šeimininkui, jie šaukė: „Išvesk tą vyrą, kuris įėjo į tavo namus, kad galėtume jį pažinti!“[i8][i9] 23 O vyras, namų šeimininkas, išėjo pas juos ir jiems tarė: „Ne, mano broliai, nesielkite taip nedorai! Kadangi tas vyras yra mano svečias, nedarykite jam to šlykštaus smurto. 24 Štai čia yra mano duktė ir jo sugulovė. Leiskite jas man jums išvesti. Turėkite malonumo su jomis, darykite joms, kas tik jums patinka, bet nedarykite to šlykštaus smurto šiam vyrui“. 25 Bet tie vyrai nenorėjo nė girdėti jo žodžių. Vyras tad, pagriebęs savo sugulovę, išvarė ją pas juos. O jie prievartavo ją, ištvirkaudami su ja per visą naktį iki pat ryto. Auštant ją paleido. 26 Rytui prašvitus, moteris sugrįžo. Pargriuvusi prie durų to žmogaus namų, kur buvo jos vyras, ji ten gulėjo, kol išaušo diena.

27 Atsikėlęs ryto metą, jos vyras atidarė namų duris ir išėjo leistis į kelionę. Žiūri, jo sugulovė guli prie namų durų, rankas ištiesusi ant slenksčio. 28 „Kelkis, – tarė jai, – metas keliauti!“ Bet ji neatsakė. Vyras tad, užkėlęs ją ant asilo, leidosi į kelionę savo namų link. 29 [i10]Pasiekęs namus, jis susirado peilį ir, paėmęs savo sugulovę, ją supjaustė, sąnarį po sąnario, į dvylika dalių ir išsiuntinėjo jas į visą Izraelio žemę. 30 Tai matydami, visi sakė: „Tokio dalyko nebuvo nei padaryta, nei matyta nuo tos dienos, kai izraeliečiai išėjo iš Egipto žemės, iki šios dienos! Tai apsvarstykite! Pasitarkite ir nutarkite!“

  
Išnašos:
1Ts 19,1: ... paėmė sugulovę... : moteris iš Betliejaus nebuvo teisėta levito žmona, todėl tekste ji ir vadinama sugulove.
2Ts 19,5-19,9: Toks šeimininkų elgesys su svečiais yra būdingas Artimųjų Rytų žmonių svetingumo požymis.
3Ts 19,10-19,21: Levitai vengdavo kanaaniečių miestų ir mieliau nakvodavo pas saviškius – izraeliečių mieste.
4Ts 19,12: ... Gibeą... : šiuolaikinis Tell el-Ful miestas, maždaug 7 km į šiaurę nuo Jeruzalės. Jis tapo karaliaus Sauliaus sostine. Žr. 1 Sam 15,34.
5Ts 19,13: ... Romoje... : nūdienis Er-Ram, maždaug 8 km nuo Jaruzalės.
6Ts 19,15: Asmeninis svetingumas tuomet buvo įprastas būdas parūpinti nakvynę keleiviams.
7Ts 19,22: ... kad galėtume jį pažinti: turėti su juo lytinius santykius.
8Ts 19,22: ... šlykštūs niekšai... : pažodžiui Belijal{io} sūnūs, t.y. ‘Niekam tikusiojo’ sūnūs. Žr. Pr 19,4-8. Šis nusikaltimas ir bausmė už jį padarė Gibeos vardą patarle – šlykštaus nedorumo vieta. Žr. Oz 9,9; 10,9.
9Ts 19,22-19,26: Norėdamas išvengti savęs išprievartavimo, levitas duoda jiems savo sugulovę. Iš teksto aišku, kad moteris mirė dėl šlykštaus Gibeos vyrų smurto.
10Ts 19,29: Levitas drastiška priemone kreipiasi į Izraelio giminių sąžinę, kad nubaustų Benjamino giminės žmonių nusikaltimą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 19