BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Teisėjų knygaSkyrius: 1

 Teisėjų knyga
  
 A. KANAANAS PO JOZUĖS MIRTIES
  
 Pagonių likučiai Kanaane
  
Ts 1

1 [i1][i2]Vienu metu, mirus Jozuei, izraeliečiai teiravosi VIEŠPATIES, klausdami: „Kas turi pirmasis iš mūsų žygiuoti prieš kanaaniečius ir su jais kovoti?“ 2 VIEŠPATS atsakė: „Težygiuoja Judo {giminė}. Nūn atiduodu kraštą į jo rankas“. 3 [i3]Judas kreipėsi į savo brolišką giminę Simeoną: „Eikš su manimi į burtų keliu man tekusią žemę ir kovokime su kanaaniečiais. Paskui aš žygiuosiu su tavimi į burtų keliu tau tekusią žemę“. Simeonas žygiavo su juo.

4 Judo giminės žmonėms pradėjus žygį, VIEŠPATS atidavė kanaaniečius ir perizitus į jų rankas, ir jie nugalėjo juos prie Bezeko[i4] – dešimtį tūkstančių vyrų! 5 Prie Bezeko jie susidūrė su Adoni- Bezeku, kovojo su juo ir nugalėjo kanaaniečius ir perizitus. 6 Adoni- Bezekas pabėgo iš mūšio, bet jie vijosi jį ir, paėmę į nelaisvę, nukirto jam rankų nykščius ir didžiuosius kojų pirštus. 7 Adoni-Bezekas kalbėjo: „Septyniasdešimt karalių, nukirstais rankų nykščiais ir didžiaisiais kojų pirštais, rankiodavo liekanas po mano stalu. Kaip aš padariau, lygiai taip man Dievas atmokėjo!“ Jis buvo nuvestas į Jeruzalę ir ten mirė.

8 Judo giminės žmonės kovojo su Jeruzale[i5] ir ją paėmė. Išžudė ją kalaviju ir atidavė miestą liepsnoms. 9 Paskui Judo žmonės leidosi kovoti su kanaaniečiais, gyvenusiais aukštumų srityje, Negebe ir Šefeloje. 10 Judas išėjo į žygį prieš kanaaniečius, gyvenusius Hebrone, – Hebrono vardas anksčiau buvo Kirjat-Arba, – ir nugalėjo Šešajį, Ahimaną ir Talmajį.

11 Iš ten jie žygiavo prieš Debiro gyventojus, – Debiro vardas anksčiau buvo Kirjat-Seferis. 12 Tuomet Kalebas paskelbė: „Duosiu savo dukterį Achsą žmona tam, kuris užpuls ir paims Kirjat-Seferį“. 13 Otnielis, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus, jį paėmė. Kalebas davė jam žmona savo dukterį Achsą. 14 Parėjusi pas vyrą, ji skatino, kad prašytų jos tėvą ariamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas paklausė: „Kas tau?“ 15 Ji atsakė: „Duok man dovaną! Kadangi pasodinai mane į Negebo žemę, duok man ir vandens šaltinių“. Kalebas tad davė jai aukštutinius ir žemutinius vandens telkinius.

16 Kenito Hobabo[i6], Mozės uošvio[i7], palikuonys nuėjo su Judo žmonėmis iš Palmių miesto[i8] į Judo dykumą prie Arado, esančio Negebe. Bet vėliau jie nuėjo ir įsikūrė tarp amalekitų. 17 O Judas ėjo toliau su broliška Simeono gimine ir nugalėjo Zefate gyvenusius kanaaniečius. Paskyrę miestą sunaikinti, jį pavadino Horma.[i9] 18 Judas paėmė Gazą ir jos žemę, Aškeloną ir jo žemę bei Ekroną ir jo žemę. 19 VIEŠPATS buvo su Judu, kuris paveldėjo aukštumas, bet negalėjo išvaryti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių vežimų. 20 Hebronas buvo atiduotas Kalebui, kaip Mozė buvo liepęs. Kalebas iš ten išvarė tris Anako sūnus.

21 [i10]Bet Benjamino giminės žmonės neišvarė jebusitų – Jeruzalės gyventojų. Tad jebusitai tebegyvena Jeruzalėje su Benjamino žmonėmis lig šios dienos.

22 [i11]Ir Juozapo namai savo ruožtu pakilo į žygį prieš Bet-Elį. VIEŠPATS buvo su jais. 23 Juozapo namai išsiuntė žvalgus į Bet-Elį, – miesto vardas anksčiau buvo Luzas. 24 Žvalgai, sutikę išeinantį iš miesto vyrą, jam tarė: „Parodyk mums įėjimą į miestą, ir mes būsime tau malonūs“. 25 Jam parodžius įėjimą į miestą, jie ištiko miestą kalaviju, o tą vyrą ir visą jo šeimą paleido. 26 Jis iškeliavo į hetitų kraštą, įkūrė miestą ir pavadino jį Luzu. Taip jis vadinamas lig šios dienos.

27 Manasas neišvarė gyventojų nei iš Bet-Šeano ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Taanacho ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Doro ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Ibleamo ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Megido ir jam pavaldžių gyvenviečių. Kanaaniečiai ir toliau gyveno toje srityje. 28 Izraeliui paėmus viršų, jie kanaaniečius privertė eiti lažą, bet išvaryti jų neišvarė.

29 Nei Efraimas neišvarė Gezeryje gyvenančių kanaaniečių. Kanaaniečiai gyveno tarp jų Gezeryje.

30 [i12]Zebulunas neišvarė nei Kitrono gyventojų, nei Nahalalo gyventojų. Kanaaniečiai gyveno tarp jų, bet buvo priversti eiti lažą.

31 Ašeras neišvarė gyventojų iš Ako nei gyventojų iš Sidono, nei iš Achzibo, nei iš Helbos, nei iš Afeko, nei iš Rehobo. 32 Ašero žmonės gyveno tarp krašto gyventojų – kanaaniečių, nes jų jie neišvarė.

33 Naftalis neišvarė nei Bet-Šemešo gyventojų, nei Bet-Anato gyventojų, bet įsikūrė tarp krašto gyventojų – kanaaniečių. Tačiau Bet-Šemešo ir Bet-Anato gyventojai turėjo eiti jiems lažą.

34 Amoriečiai nustūmė Dano giminės žmones į aukštumų sritį ir neleido jiems nusileisti į lygumą. 35 Amoriečiai ir toliau gyveno Har- Herese, Aijalone ir Šaalbimuose. Bet Juozapo namų ranka juos apvaldė, ir jie buvo priversti eiti lažą.

36 Amoriečių riba prasideda prie Akrabimų perėjos – nuo Selos tolyn...

  
Išnašos:
1Ts 1,1-21,21: Pietinis Kanaanas nebuvo visiškai užkariautas (žr. Joz 15), nes kanaaniečių ginklai buvo pranašesni.
2Ts 1,1-2,5: Izraelis neužėmė viso Kanaano, nes nepakluso Jahvės – Viešpaties – įsakymams. Pasakojimas apie teisėjus duoda išsamesnį vaizdą apie Izraelio neklusnumo padarinius. Be to, pasakojama apie santūrų Jahvės – Viešpaties – elgesį su savo tauta Pažado Žemėje. Pirmasis Teisėjų knygos skyrius yra įvykių suvestinė prieš pat Jozuės mirtį. Tie patys įvykiai yra priskiriami Jozuei Joz 14-22 skyriuose, nes jis buvo juos suplanavęs ir pradėjęs vykdyti.
3Ts 1,3: Judo giminė ilgainiui užvaldė Simeono giminę. Simeono giminė neturėjo ypatingo vaidmens vėlesnėje Izraelio istorijoje (žr. Joz 19,9).
4Ts 1,4: ... prie Bezeko...:Bezekas turbūt buvo nūdienis Khirbet Ibzik{as} – Ibziko griuvėsiai, maždaug 28 km į šiaurę nuo Šechemo.
5Ts 1,8: ... kovojo su Jeruzale...: Jeruzalė tuomet netapo izraeliečių miestu. Apie Jeruzalę kalba Teisėjų knyga (žr. 19,10) ir Jozuės knyga (žr. 15,63). Jeruzalę paėmė Dovydas (žr. 2 Sam 5,6-9).
6Ts 1,16: Kenito Hobabo... : kenitai buvo keliaujantys kalviai;
7Ts 1,16: Mozės uošvio... :Ruelio (žr. Sk 10,29-32 ir paaiškinimą);
8Ts 1,16: Palmių miestas: arba Jerichas (žr. Įst 34,3), arba miestas Negebe.
9Ts 1,17: Paskyrę miestą sunaikinti, jį pavadino Horma: vardas Horma kyla iš žodžio herempašvęstas sunaikinti {miestas ir jo gyventojai}.
10Ts 1,21: Anot Joz 18,16, Jeruzalė buvo duota Benjamino giminei; Jeruzalė buvo paimta tik X a. ir tapo Dovydo karalystės sostine.
11Ts 1,22-1,29: Juozapo giminių – Manaso ir Efraimo laimėjimai aukštumų srityje į šiaurę nuo Jeruzalės (žr. Joz 16-17).
12Ts 1,30-1,36: Galilėjos giminių laimėjimai (žr.Joz 18-19).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 1