² Jis ir nuplaka, ir pasigaili,

nubloškia į mirusiųjų pasaulio gelmes

ir parveda iš giliosios bedugnės, –

iš jo rankos niekas negali ištrūkti.

⁶ Kai jūs grįšite pas jį visa savo širdimi ir visa savo gyvastimi,

darydami, kas teisu, jo akivaizdoje,

tuomet jis atsigręš į jus,

nebeslėps daugiau nuo jūsų savo veido.

Dabar tad pasvarstykite,

ką jis jums yra padaręs,

dėkokite jam visa savo burna.

Šlovinkite teisumo VIEŠPATĮ,

aukštinkite amžių Karalių.

Savo tremties šalyje aš jį išpažinsiu,

jo galybę ir didybę

parodysiu tautai, kuri yra nusidėjusi.

Sugrįžkite pas jį, nusidėjėliai,

ir darykite, kas teisu, jo akivaizdoje.

Galbūt maloningai jis pažvelgs į jus

ir bus jums gailestingas.

⁷ Aš savo ruožtu aukštinu savo Dievą,

ir dangaus Karaliuje mano gyvastis džiūgauja.

⁸ Tekalba visa tauta apie jo didybę,

teišpažįsta jį Jeruzalėje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>