BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Tobito knygaSkyrius: 1

 Tobito knyga
  
Tob 1

Tobitas

1 Ši knyga yra pasakojimas apie Tobitą,[i1] sūnų Tobielio, sūnų Hananielio, sūnų Aduelio, sūnų Gabaelio, iš Asielio klano, Naftalio giminės. 2 Asirijos karaliaus Šalmanesero[i2] dienomis jis buvo paimtas į nelaisvę iš Tisbės, esančios pietuose, Kedeš-Naftalio Aukštutinėje Galilėjoje, nuo Hazoro vakarų link ir į šiaurę nuo Fogoro.

  
Išnašos:
1Tob 1,1: ... Tobit{as}: Tobito knygos fragmentuose, atrastuose Kumrane, Tobitui duodamas vardas Tobi, t. y. Tobijah (žr. 9-ąją eilutę; Ezd 2,60), arba Tobijahu (žr. 2 Kr 17,8) santrumpa, t. y. Jahvė yra geras. Tobiel{is} reiškia Dievas yra geras; Hananiel{is} reiškia Dievas yra gailestingas.
2Tob 1,2: ... Šalmaneser{as}: Šalmaneseras V (727-722 m. prieš Kristų) pradėjo Samarijos apgulą. Šiaurinės Izraelio karalystės gyventojus išvarė į tremtį jo įpėdinis Sargonas II (722-705 m. prieš Kristų). Tisbė ir Fogoras – archeologų neatrasti Galilėjos miestai; Tisbė Gileado srityje turbūt buvo pranašo Elijo gimtinė; Kedešas: žr. Joz 20,7; Hazoras: žr. Joz 11,1.
3Tob 1,5: ... Jeroboam{as}: Jeroboamas pastatė šventyklas Dane ir Bet-Elyje, kad jo karalystės gyventojai daugiau nebeitų šventėms į Jeruzalę. Auksinės veršių statulos, šventyklose padėtos, buvo laikomos Jahvės sostu. Ilgainiui žmonės pradėjo garbinti pačias statulas. Jeroboamas statė ir aukštumų alkus (žr. 1 Kar 12,26-33).
4Tob 1,6: ... amžinu įsaku: žr. Įst 12,11.13-14. Tobitas atsisakė garbinti Dievą Jeroboamo šventyklose ir nešė savo atnašas į Jeruzalę (žr. 2 Kr 11,16). Apie įvairias dešimtines žr. Sk 18,20-32; 2 Kr 31,4-6; Įst 14,22-29; 26,12-13.
5Tob 1,14: dešimt sidabrinių talentų: apie 40 000 Lt. Rages: šiuolaikinis Rai miestas, apie 8 km į pietryčius nuo Teherano; Medija: Irano šiaurės vakarų sritis. Žr. Tob 4,20.
6Tob 1,15: ... Sancherib{as}: Asirijos karalius (705-681 m. prieš Kristų), Sargono II sūnus.
7Tob 1,17-1,18: Tobitas, laidodamas mirusius, statė savo gyvybę į pavojų. Būti nepalaidotam žydams buvo didelė nelaimė. Žr. Tob 4,3-4; 6,15; 14,12-13.
8Tob 1,21: ... Esarhadon{as}: Asirijos karalius (681-669 m. prieš Kristų). Ahikar{as}: tautosakos didvyris, įžymus savo išmintimi. Pasakojimas apie Ahikaro išmintį senovėje buvo plačiai pasklidęs ir yra išlikęs įvairiomis kalbomis: aramėjų, sirų, armėnų, arabų (Arabų naktys), graikų (Ezopo pasakos), slavonų, etiopų ir rumunų. Įkvėptasis Tobito knygos autorius padaro Tobitą Ahikaro dėde, norėdamas iškelti Tobitą. Žr. Tob 14,10 paaiškinimą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Tobito knygaSkyrius: 1

Tobito knygaSkyrius: 2

 Tobito knyga
  
Tob 2

1 Tad, karaliui Esarhadonui valdant, sugrįžau į savo namus, ir man buvo sugrąžinti žmona Ana bei sūnus Tobijas. Per Sekminių iškilmes – Savaičių šventę[i1] – buvo man patiekti puikūs pietūs. Aš atsisėdau valgyti. 2 [i2]Kai buvo parengtas man stalas ir padėta prieš mane daug įvairių valgių, savo sūnui Tobijui tariau: „Mano vaikeli, išeik ir parvesk kokį tik rastumei vargšą žmogų, visa širdimi garbinantį Dievą, iš mūsų tautiečių tarp tremtinių čia, Ninevėje. Tepavalgo jis su manimi. Iš tikrųjų, sūnau, aš palauksiu, kol tu sugrįši“. 3 Tobijas tad išėjo ieškoti vargšo žmogaus tarp mūsų brolių. Sugrįžęs jis sušuko: „Tėve!“ – „Kas nutiko, sūnau?“ – klausiau. Jis atsakė: „Vienas mūsų tautiečių buvo nužudytas! Jo kūnas guli prekyvietėje, kur jis buvo ką tik pasmaugtas“. 4 Pašokau ant kojų, palikdamas nepaliestus pietų valgius. Išnešęs negyvąjį vyrą iš aikštės, padėjau jį viename iš kambarių, kad saulei nusileidus jį palaidočiau. 5 Parėjęs apsiploviau[i3] ir skaudžia širdimi valgiau savo maistą. 6 Tada prisiminiau Amoso pranašavimą, ištartą Bet-Eliui:

„Jūsų šventės bus paverstos gedulu

ir visos jūsų giesmės raudomis“.

7 Ir apsiverkiau. Atėjus saulėlydžiui, išėjau ir, iškasęs kapą, negyvėlį palaidojau.

8 Mano kaimynai juokėsi iš manęs, vieni kitiems sakydami: „Nejau tas žmogus niekuomet nepasimokys! Juk jau kartą jis buvo gaudomas, kad būtų nubaustas mirtimi už tokį darbą, ir buvo pabėgęs. Betgi čia jis vėl laidoja mirusius!“

  
Išnašos:
1Tob 2,1: ... Savaičių šventę graikiškai Pentekoste, t. y. penkiasdešimtoji diena nuo Išėjimo iškilmės. Žr. Kun 23,15-21; Įst 16,9-12.
2Tob 2,2: Išmalda ir meilės darbai vargšams yra svarbios dorybės, kurių moko Tobito knyga. Žr. Tob 4,7-11.16-17; 12,8-9; 14,10-11.
3Tob 2,5: ... apsiploviau: lavono palietimas padarė jį nešvarų apeigoms. Žr. Sk 19,11-13.
4Tob 2,10: ... temdė baltieji šlakai: katarakta.
5Tob 2,10: Elymajį: graikiškas senovės Elam{o} vardas. Elamas yra į šiaurės rytus nuo Persijos įlankos.
6Tob 2,12: ... Dystros mėnesio: makedoniečių mėnuo, kuris atitinka žydų Šebat{o} – (sausio–vasario) mėnesį. Taigi galima būtų sakyti įsižiemojus.
7Tob 2,12: ... vaišėms: pažodžiui židiniui, t. y. kepimui. Dovana turbūt buvo duota turint mintyje kurią nors žydų šventę – Purimus?
8Tob 2,14: Anos aštrus priekaištas primena Jobo žmonos žodžius. Žr. Jb 2,9.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Tobito knygaSkyrius: 2