BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Tobito knygaSkyrius: 1

 Tobito knyga
  
Tob 1

Tobitas

1 Ši knyga yra pasakojimas apie Tobitą,[i1] sūnų Tobielio, sūnų Hananielio, sūnų Aduelio, sūnų Gabaelio, iš Asielio klano, Naftalio giminės. 2 Asirijos karaliaus Šalmanesero[i2] dienomis jis buvo paimtas į nelaisvę iš Tisbės, esančios pietuose, Kedeš-Naftalio Aukštutinėje Galilėjoje, nuo Hazoro vakarų link ir į šiaurę nuo Fogoro.

A. TOBITO IŠMĖGINIMAI

Tobitas tremtinys

3 Aš, Tobitas, per visas savo gyvenimo dienas ėjau tiesos ir teisumo keliais. Esu davęs daug išmaldos savo giminaičiams ir tautiečiams, ištremtiems su manimi į Ninevę Asirijoje. 4 Kai dar jaunuolis tebebuvau savo žemėje, Izraelio krašte, visa mano protėvio Naftalio giminė jau buvo palikusi Dovydo namus ir Jeruzalę. Tą miestą, kuris buvo iš visų Izraelio giminių išrinktas, idant jos visos atnašautų auką toje vietoje, kur buvo Šventykla, Dievo buveinė. Ji buvo pašventinta ir įkurta visoms ateinančioms kartoms. 5 Visi mano giminaičiai ir visi mano protėvio Naftalio namai atnašaudavo aukas ant visų Galilėjos kalnų ir tam veršiui, kurį Izraelio karalius Jeroboamas[i3] buvo pastatęs Dane.

6 O aš savo ruožtu dažnai vienas keliaudavau į Jeruzalę šventėms, kaip įsakyta visam Izraeliui amžinu įsaku.[i4] Gabendamas su savimi laukų pirmienas ir kaimenės pirmagimius drauge su pajamų dešimtine ir pirmojo kirpimo vilnomis, skubėdavau į Jeruzalę 7 ir paduodavau juos prie aukuro kunigams, Aarono palikuonims. Levitams, atliekantiems tarnybą, duodavau dešimtinę grūdų, vyno, alyvmedžio aliejaus, granatmedžio vaisių, figų ir kitų vaisių. Išskyrus šabo metus, duodavau antrąją dešimtinę pinigais, kuriuos kasmet, nuėjęs į Jeruzalę, sumokėdavau. 8 Trečiąją dešimtinę duodavau našlaičiams ir našlėms bei ateiviams, prisidėjusiems prie izraeliečių. Atnešdavau jiems šią dovaną kas treti metai. Mes valgydavome ją, laikydamiesi Mozės įstatymo įsakų ir mūsų protėvio Hananielio motinos Deboros paliepimų, nes mano tėvas buvo miręs ir palikęs mane našlaitį.

9 Užaugęs vedžiau Aną, moterį iš mūsų klano. Ji pagimdė man sūnų, kurį pavadinau Tobiju. 10 Prasidėjus trėmimui į Asiriją, aš buvau paimtas ir patekau į Ninevę kaip belaisvis. Visi mano giminaičiai ir mano tautiečiai valgė pagonių maistą, 11 bet aš savo ruožtu saugojausi ir pagonių maisto nevalgiau. 12 Kadangi tarnavau Dievui iš visos širdies, 13 Aukščiausiasis suteikė man malonę ir gerą vardą Šalmanesero akyse. Aš pirkdavau visa, ko jam reikėdavo. 14 Retkarčiais, jam gyvam esant, nuvykdavau į Mediją nupirkti jam prekių. Būdamas Medijos šalyje, palikau dešimt sidabrinių talentų[i5] pas giminaitį Gabrio sūnų Gabaelį, gyvenantį Rages mieste, Medijoje. 15 Bet, Šalmaneserui mirus ir jo sūnui Sancheribui[i6] jo vietoje tapus karaliumi, keliai į Mediją pasidarė taip nesaugūs, kad daugiau nebegalėjau ten nukeliauti.

Drąsa laidojant mirusius

16 Šalmaneserui valdant, padariau daug gerų darbų savo giminaičiams ir tautiečiams. 17 [i7]Dalijausi savo duona su alkstančiais ir savo drabužiais su nuogaisiais. Jei pamatydavau iš savo mirusių tautiečių žmogaus kūną, išmestą už Ninevės sienų, jį palaidodavau. 18 Palaidodavau ir bet kokį žmogų, kuriuos nuo Dangaus Karaliaus teismo už piktažodžiavimą iš Judėjos parbėgęs Sancheribas žudydavo. Pagautas įsiutimo, jis nužudė daug izraeliečių, bet aš, būdavo, vogčiomis paimu jų kūnus ir palaidoju. Sancheribas jų ieškodavo, bet negalėdavo surasti. 19 Tačiau vienas Ninevės gyventojas, nuėjęs pas karalių, pranešė jam, kad aš juos slapta palaidoju. Aš pasislėpiau. Bet žinodamas, kad karalius žino apie mane ir nori mane nubausti mirtimi, išsigandau ir pabėgau. 20 Tada visa mano nuosavybė buvo nusavinta, man nieko nepaliko. Visa, ką turėjau, buvo paimta į karaliaus iždą, išskyrus mano žmoną Aną ir mano sūnų Tobiją.

21 Bet nepraėjus nuo to keturiasdešimčiai dienų, karalius buvo dviejų savo sūnų nužudytas. Jiedu tada pabėgo į Ararato kalnus. Jo sūnus Esarhadonas,[i8] tapęs karaliumi tėvo vietoje, paskyrė mano brolio Anaelio sūnų Ahikarą tvarkyti visų savo karalystės reikalų.Taigi jis turėjo visą valdžios galią. 22 Ahikaras tad užtarė mane, ir aš galėjau sugrįžti į Ninevę. Asirijos karaliui Sancheribui valdant, Ahikaras buvo vyriausiasis vyno padavėjas, antspaudo žiedo saugotojas bei iždininkas, ir Esarhadonas paliko jį tarnyboje. Jis buvo mano artimas giminaitis – mano sūnėnas.

  
Išnašos:
1Tob 1,1: ... Tobit{as}: Tobito knygos fragmentuose, atrastuose Kumrane, Tobitui duodamas vardas Tobi, t. y. Tobijah (žr. 9-ąją eilutę; Ezd 2,60), arba Tobijahu (žr. 2 Kr 17,8) santrumpa, t. y. Jahvė yra geras. Tobiel{is} reiškia Dievas yra geras; Hananiel{is} reiškia Dievas yra gailestingas.
2Tob 1,2: ... Šalmaneser{as}: Šalmaneseras V (727-722 m. prieš Kristų) pradėjo Samarijos apgulą. Šiaurinės Izraelio karalystės gyventojus išvarė į tremtį jo įpėdinis Sargonas II (722-705 m. prieš Kristų). Tisbė ir Fogoras – archeologų neatrasti Galilėjos miestai; Tisbė Gileado srityje turbūt buvo pranašo Elijo gimtinė; Kedešas: žr. Joz 20,7; Hazoras: žr. Joz 11,1.
3Tob 1,5: ... Jeroboam{as}: Jeroboamas pastatė šventyklas Dane ir Bet-Elyje, kad jo karalystės gyventojai daugiau nebeitų šventėms į Jeruzalę. Auksinės veršių statulos, šventyklose padėtos, buvo laikomos Jahvės sostu. Ilgainiui žmonės pradėjo garbinti pačias statulas. Jeroboamas statė ir aukštumų alkus (žr. 1 Kar 12,26-33).
4Tob 1,6: ... amžinu įsaku: žr. Įst 12,11.13-14. Tobitas atsisakė garbinti Dievą Jeroboamo šventyklose ir nešė savo atnašas į Jeruzalę (žr. 2 Kr 11,16). Apie įvairias dešimtines žr. Sk 18,20-32; 2 Kr 31,4-6; Įst 14,22-29; 26,12-13.
5Tob 1,14: dešimt sidabrinių talentų: apie 40 000 Lt. Rages: šiuolaikinis Rai miestas, apie 8 km į pietryčius nuo Teherano; Medija: Irano šiaurės vakarų sritis. Žr. Tob 4,20.
6Tob 1,15: ... Sancherib{as}: Asirijos karalius (705-681 m. prieš Kristų), Sargono II sūnus.
7Tob 1,17-1,18: Tobitas, laidodamas mirusius, statė savo gyvybę į pavojų. Būti nepalaidotam žydams buvo didelė nelaimė. Žr. Tob 4,3-4; 6,15; 14,12-13.
8Tob 1,21: ... Esarhadon{as}: Asirijos karalius (681-669 m. prieš Kristų). Ahikar{as}: tautosakos didvyris, įžymus savo išmintimi. Pasakojimas apie Ahikaro išmintį senovėje buvo plačiai pasklidęs ir yra išlikęs įvairiomis kalbomis: aramėjų, sirų, armėnų, arabų (Arabų naktys), graikų (Ezopo pasakos), slavonų, etiopų ir rumunų. Įkvėptasis Tobito knygos autorius padaro Tobitą Ahikaro dėde, norėdamas iškelti Tobitą. Žr. Tob 14,10 paaiškinimą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Tobito knygaSkyrius: 1