| Tit 2 | Įvairių luomų pareigos 1 O tu kalbėk, kas sutinka su sveiku mokslu: 2 kad seniai būtų blaivūs, garbingi, santūrūs, sveiko tikėjimo, tikros meilės ir kantrybės. 3 Taip pat kad senos moterys elgtųsi, kaip reikalauja maldingumas, – neapkalbinėtų, negirtuokliautų, mokytų gero, 4 skatintų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus, 5 būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, – kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis. 6 Taip pat jaunuosius ragink, kad būtų santūrūs. 7 Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, rimtumą, 8 sveiką ir be priekaištų mokslą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie mus pasakyti nieko blogo. 9 Kalbėk, kad vergai būtų visur kur klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi jiems įtikti ir neprieštarauti, 10 kad nevogtų, bet parodytų gražią visokeriopą ištikimybę, kad visa kuo puoštų mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą. Palaimintoji viltis 11 Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms 12 ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, 13 laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. 14 Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams. 15 Taip kalbėk, ragink, bark kuo rimčiau. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti! |
