| Tit 3 | Tikinčiųjų priedermės 1 Primink jiems, kad lenktųsi ir būtų klusnūs viršininkams ir vyresnybei, kad būtų pasiryžę kiekvienam geram darbui, 2 nieko neapkalbinėtų, nesikivirčytų, būtų romūs, visiems žmonėms rodytų meilumą. 3 Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydėliai, vergaujantys įvairiems įnoriams ir malonumams, stūmėme dienas blogybėje ir pavyde, buvome patys verti neapykantos ir vieni kitų nekentėme. 4 Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, 5 jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. 6 Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, 7 kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojais. Nurodymai Titui 8 Tai tikras žodis. Ir aš noriu, kad tu pabrėžtinai mokytum šių dalykų, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi pirmauti gerais darbais. Tai gera ir naudinga žmonėms. 9 Venk paikų klausimų, kilmės sąrašų, ginčų ir vaidų dėl įstatymo, – visa tai nereikalinga ir tuščia. 10 Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, saugokis, 11 žinodamas, jog jis nukrypėlis ir nusidėjėlis, savo paties nuosprendžiu pasmerktas. Laiško pabaiga 12 Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį; mat esu nutaręs ten žiemoti. 13 Teisininką Zeną ir Apolą[i1] išleisk į kelionę atgal gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų. 14 Tesimoko ir mūsiškiai pirmauti gerais darbais būtiniems reikalams, kad neliktų bevaisiai. 15 Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus tikėjime. Malonė su jumis visais! |
