| Tit 1 | Įžanga 1 Paulius, Dievo tarnas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, kad vestų Dievo išrinktuosius į tikėjimą bei teisingo maldingumo pažinimą 2 su viltimi pasiekti amžinąjį gyvenimą, – kurį tiesakalbis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus, 3 o atėjus nustatytam metui, apreiškė savo žodį, man patikėtą skelbti Gelbėtojo Dievo valia,[i1] – 4 Titui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus! Vyresniųjų paskyrimas 5 [i2]Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekvienam miestui vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų: 6 jei kas yra be priekaištų, vieną kartą vedęs,[i3] turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu. 7 Juk vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas: ne savavaliautojas, ne pikčiurna, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne gobšuolis, 8 bet svetingas, trokštantis gero, santūrus, teisingas, šventas, susitvardąs, 9 tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešgynas. Kova su klaidomis 10 Nes daugel yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų. 11 Juos reikia nutildyti, nes jie apverčia aukštyn kojomis ištisas šeimynas, mokydami, kas nedera, dėl gėdingo pelno. 12 Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai visuomet melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai“.[i4] 13 Teisingai pasakyta! Todėl bark juos griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo, 14 nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir tiesos nepaisančių žmonių priesakus. 15 Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir neištikimiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti. 16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina: jie pasibjaurėtini, maištingi, netikę jokiam geram darbui. |
