1 Žodis VIEŠPATIES, kuris atėjo Zefanjui, Kušio sūnui, Gedalijo sūnui, Amarijo sūnui, Hezekijo sūnui Judo karaliaus Amono sūnaus Jošijo dienomis. 2 Šluote nušluosiu visa nuo žemės veido, – tai VIEŠPATIES žodis. 3 Nušluosiu žmones ir gyvulius; nušluosiu padangių paukščius ir jūros žuvis. Parblokšiu nedorėlius, išnaikinsiu žmoniją nuo žemės veido, – tai VIEŠPATIES žodis. 4 Pakelsiu savo ranką prieš Judą ir prieš visus Jeruzalės gyventojus. Išnaikinsiu iš šios vietos visas Baalo liekanas ir patį stabmeldžių kunigų vardą: 5 visus, kurie ant stogų garbina dangaus galybes;[i1] visus, kurie VIEŠPATĮ garbina ir prisiekia VIEŠPAČIUI, bet prisiekia ir Milkomui;[i2] 6 visus, kurie paliko VIEŠPATĮ ir nei VIEŠPATIES ieško, nei jo paiso. 7 Tylėk prieš Viešpatį DIEVĄ! Juk VIEŠPATIES diena arti; VIEŠPATS paruošė kruviną auką,[i3] pašventė savo svečius.[i4] 8 Ir kruvinos aukos VIEŠPATIES dieną nubausiu didžiūnus bei karaliaus sūnus ir visus, kurie rengiasi svetimšalių apdaru. 9 Tą dieną nubausiu visus, kurie šoka per slenkstį,[i5] pripildo savo valdovo namus smurto ir apgavystės. 10 Ir tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – ataidės šauksmai nuo Žuvų vartų,[i6] aimanos iš Antrojo kvartalo, didelis bildesys nuo kalvų. 11 Aimanuoja Machtešo gyventojai, nes žuvo visi pirkliai, – visi, kas sveria sidabrą, sunaikinti. 12 Tą dieną patikrinsiu Jeruzalę su žiburiu ir nubausiu žmones, kurie patenkinti ilsisi ant savo nuosėdų,[i7] manydami savo širdyse: „VIEŠPATS nedarys gero, bet nedarys nei pikto“. 13 Bus išplėšti jų turtai, sunaikinti jų namai. Nors jie stato namus, tačiau juose negyvens; nors jie veisia vynuogynus, tačiau jų vyno negers. 14 Arti didžioji VIEŠPATIES diena, arti ir baisiai skubi. Klausykis, VIEŠPATIES diena! „Ji yra karti“, – galiūnas ten klykia! 15 Ta diena bus pykčio diena, diena sielvarto ir skausmo, diena pražūties ir klaiko, diena tamsos ir sutemų, diena juodų debesų, 16 diena rago garsų ir mūšio šauksmų prie įtvirtintų miestų ir didingų tvirtovių bokštų. 17 Sukelsiu žmonėms tokį sielvartą, kad jie vaikščios lyg akli. Dėl to, kad nusidėjo VIEŠPAČIUI, bus pilamas jų kraujas kaip dulkės ir išverčiami jų viduriai kaip mėšlas. 18 VIEŠPATIES pykčio dieną nepajėgs jų išgelbėti nei jų auksas, nei jų sidabras. Jo pavydo ugnyje bus sunaikinta visa žemė. Visišką ir baisų galą jis padarys visiems žemės gyventojams. |