BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 17 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 6

 Skaičių knyga
  
Sk 6

Nuostatai nazirams

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Kalbėk izraeliečiams, sakyk jiems: kai kas nors, vyras ar moteris, padaro ypatingą įžadą, – naziro[i1] įžadą, – pasišvęsti VIEŠPAČIUI, 3 [i2]toks žmogus turi susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigalų, susilaikyti nuo acto iš vyno ar bet kokių kitų svaiginamųjų gėrimų, negerti jokios vynuogių sunkos ir nevalgyti nei šviežių, nei džiovintų vynuogių. 4 Per visą laiką, kol jis yra naziras, jis nevalgys nieko, kas gaunama iš vynmedžio, nevalgys net sėklų bei žievelių.

5 Per visas jo nazirato įžado dienas skustuvas nepalies jo galvos; kol nepasibaigs laikas, kuriam jis įžadu pasišventė VIEŠPAČIUI, jis bus pašvęstas, augins ilgus plaukus ir pins juos į kasas.

6 Per visas dienas, kuriomis pasišventė VIEŠPAČIUI, jis neįeis į vietą, kur yra numirėlis. 7 Net jeigu numirtų jo tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali savęs suteršti, nes jo pasišventimas yra jam ant galvos. 8 Per visą laiką, kol jis yra naziras, jis yra pašvęstas VIEŠPAČIUI.

9 Jeigu kas nors labai staiga šalia jo numirtų, suteršdamas pašvęstą galvą, jis nusiskus galvą tą dieną, kurią taps švarus, – septintą dieną jis nusiskus galvą. 10 Aštuntą dieną jis atneš du purplelius ar du jaunus balandžius kunigui prie Susitikimo palapinės angos. 11 Kunigas paaukos vieną kaip atnašą už nuodėmę, o kitą kaip deginamąją auką ir atliks permaldavimą už jį, nes jis užsitraukė kaltę per numirėlį. Tą pačią dieną jis vėl pašvęs savo galvą, 12 vėl paskirs VIEŠPAČIUI savo nazirato dienas ir atves metinį avinėlį kaip atnašą už nuodėmę. Ankstesnis laikas nebus įskaitytas, nes pašvęstoji galva buvo suteršta.

13 Tokios yra naziro apeigos: tą dieną, kai jo pasišventimo laikas pasibaigia, jis turi būti atvestas prie Susitikimo palapinės angos. 14 Kaip savo dovaną VIEŠPAČIUI jis atves vieną mitulį sveiką avinėlį kaip deginamąją auką, vieną sveiką mitulę avį kaip atnašą už nuodėmę, vieną sveiką aviną kaip bendravimo auką, 15 atneš pintinę neraugintos duonos kepalų iš geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, neraugintų, aliejumi apteptų plokštainių drauge su grūdų ir geriamosiomis atnašomis. 16 Visa kunigas atnašaus VIEŠPATIES akivaizdoje, paaukos jo atnašą už nuodėmę bei deginamąją auką, 17 atnašaus aviną kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI drauge su neraugintos duonos pintine; kunigas taip pat paaukos ir grūdų bei geriamąsias atnašas. 18 Tada naziras nusiskus pašvęstą galvą prie Susitikimo palapinės angos ir, nunešęs plaukus nuo pašvęstos galvos, padės juos ant ugnies po bendravimo auka.

19 Tada, kai jis nusiskus savo pašvęstą galvą, kunigas paims išvirtą avino petį, vieną neraugintą kepalą iš pintinės, vieną neraugintą plokštainį ir sudės juos nazirui ant delnų. 20 Tada kunigas juos pakylės kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie bus kunigui šventa dalis drauge su pakylėjimo atnašos krūtine ir dovanos atnašos šlaunimi. Paskui naziras gali gerti vyną.

21 Tokios tat yra įžadą darančio naziro pareigos. Jo atnaša VIEŠPAČIUI turi būti pagal nazirato įžadą, neskaitant to, ką dar jis išgali duoti. Pagal tai, kokį įžadą jis bus padaręs, taip jis turi ir elgtis, vykdydamas savo pasišventimo nuostatus“.

Kunigiškasis palaiminimas

22 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 23 „Kalbėk Aaronui ir jo sūnums ir sakyk jiems: 'Taip laiminsite izraeliečius. Sakykite jiems:

24 VIEŠPATS telaimina ir tesaugo

tave!

25 Teleidžia VIEŠPATS šviesti tau savo

veidą[i3]

ir tebūna tau maloningas!

26 Tepažvelgia VIEŠPATS į tave

maloniai

ir tesuteikia ramybę!'[i4]

27 Taip jie tars mano vardą izraeliečiams, ir aš juos palaiminsiu“.

  
Išnašos:
1Sk 6,2-6,9: ... nazir{as}nazir, reiškiančio atskirtą kaip šventą, pašvęstą, pažadėtą vyrą ar moterį Sandoros bendrijai. Naziro įžadas galėjo būti ribotam laikui arba visam gyvenimui. Save Dievui šiuo įžadu paskyrę asmenys privalėjo susilaikyti nuo bet kokių vynmedžio produktų, nekirpti plaukų ir neskusti barzdos, neliesti jokio numirėlio. Nazirai buvo laikomi, kaip ir pranašai, Dievo vyrais. Žr. Am 2,11-12. Visam gyvenimui save paskyrusių Dievui žydų visuomenėje buvo Samsonas (Ts 13,4-5.7; 16,17), Samuelis (1 Sam 1,11) ir Jonas Krikštytojas (Lk 1,15). Atrodo, kad Kristaus laikais paprotys daryti laikiną naziro įžadą ribotam laikui buvo pernelyg plačiai paplitęs net tarp pirmųjų krikščionių. Žr. Apd 18,18; 21,23-24.26.
2Sk 6,3-6,5: Susilaikymas nuo vynmedžio produktų pabrėžia izraeliečių atsiribojimą nuo kanaaniečių kultūros. Žr. Pr 9,21.
3Sk 6,25: eleidžia VIEŠPATS šviesti tau savo veidą: hebrajiškas posakis, reiškiantis: Tenusišypso tau VIEŠPATS.
4Sk 6,26: ... ramybė ... : hebrajiškai šalom. Šis žodis apima visokeriopą – medžiaginę ir dvasinę gerovę bei laimę.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 6