Miestai levitams

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei Moabo lygumose prie Jordano, arti Jericho, tardamas: ² „Įsakyk izraeliečiams duoti iš jiems paskirto nuosavybės paveldo miestus levitams gyventi; duoti levitams ir ganyklų aplinkui jų miestus. ³ Miestai bus jiems gyventi, o miestų ganyklos bus jų gyvuliams – galvijams ir visiems kitiems gyvuliams. ⁴ Miestų ganyklos, kurias duosite levitams, tęsis nuo miesto sienos per tūkstantį uolekčių visur aplinkui. ⁵ Atmatuosite du tūkstančius uolekčių už miesto palei rytinį šoną, du tūkstančius uolekčių palei pietinį šoną, du tūkstančius uolekčių palei vakarinį šoną ir du tūkstančius uolekčių palei šiaurinį šoną su miestu viduryje. Tai priklausys jiems kaip ganyklos jų miestams.

⁶ Tarp miestų, kuriuos paskirsite levitams, turės būti šeši prieglaudos miestai, į kuriuos leisite pabėgti žudikui. Be šių, duosite keturiasdešimt du miestus. ⁷ Taigi skaičius miestų, kuriuos turite duoti levitams, bus keturiasdešimt aštuoni miestai su jų ganyklomis. ^8 [i1]Skirdami miestus iš izraeliečių nuosavybės, imkite iš didesnių giminių daugiau ir iš mažesnių giminių mažiau. Kiekviena tad duos levitams iš savo miestų pagal savo gautą paveldą“.

Prieglaudos miestai

⁹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁰ „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai būsite perėję Jordaną į Kanaano kraštą, ¹¹ tuomet atrinkite miestus – prieglaudos miestus sau, kad žudikas, užmušęs žmogų netyčiomis, galėtų tenai pabėgti. ¹² Tie miestai bus jums prieglauda nuo keršytojo už kraują,^[i2] kad žudikas nemirtų, kol nebus teistas bendrijos akivaizdoje. ¹³ Miestai, kuriuos paskirsite prieglaudos miestais, turi būti šeši: ¹⁴ prieglaudos miestais paskirsite tris miestus anapus Jordano ir tris miestus Kanaano krašte. ¹⁵ Tie šeši miestai bus prieglauda ne tik izraeliečiams, bet ir ateiviams, kurie nuolat ar laikinai tarp jų gyvena, kad bet kas, užmušęs žmogų netyčia, tenai galėtų pabėgti'“.

Žmogžudystė ir netyčinis nužudymas

^16 [i3]„Bet jei kas nors taip smogia kitam geležiniu daiktu, kad tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ¹⁷ Arba jei kas nors smogia kitam akmeniniu įrankiu, nuo ko gali mirti, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ¹⁸ Arba jei kas nors smogia kitam mediniu ginklu, nuo ko gali mirti, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ¹⁹ Jį sutikęs, keršytojas už kraują nubaus žmogžudį mirtimi. ²⁰ Panašiai jei kas parstumia kitą iš pykčio ar jei kas patykojęs sviedžia ką nors į kitą ir ištinka mirtis, ²¹ ar jei kas, būdamas nesantaikoje, smogia kitam ranka ir ištinka mirtis, užgavėjas turi būti nubaustas mirtimi. Jis yra žmogžudys. Jį sutikęs, keršytojas už kraują nubaus mirtimi.

²² Bet jei kas kitą pastumia staiga, nebūdamas nesantaikoje, ar jei kas netykodamas sviedžia kokį daiktą, ²³ ar jei kas, mesdamas akmenį, nuo ko gali mirti, netyčiomis pataiko į žmogų ir ištinka mirtis, – nors jis nebuvo jo priešas ir nenorėjo jo užgauti, – ²⁴ tuomet bendrija turės išspręsti bylą tarp užmušėjo ir keršytojo už kraują pagal šiuos įsakus. ²⁵ Bendrija turi išgelbėti užmušėją iš keršytojo už kraują rankų ir turi sugrąžinti jį į prieglaudos miestą, į kurį jis buvo nubėgęs. Užmušėjas turi jame gyventi iki vyriausiojo kunigo, patepto aliejumi, mirties. ²⁶ Bet jei užmušėjas išeitų savo noru bet kada iš prieglaudos miesto, į kurį buvo nubėgęs, ²⁷ o keršytojas už kraują, atradęs jį už prieglaudos miesto ribų, užmuštų, jam nebūtų kraujo kaltės. ²⁸ Užmušėjas turi išbūti prieglaudos mieste lig vyriausiojo kunigo mirties. Tik po vyriausiojo kunigo mirties užmušėjas gali grįžti namo.

²⁹ Tokie bus jums įstatai ir įsakai per visas jūsų kartas ir visose jūsų gyvenvietėse.

³⁰ Jei kas užmuša žmogų, gali būti nubaustas mirtimi tik liudytojų parodymu. Vieno liudytojo parodymo neužtenka nubausti žmogui mirtimi. ³¹ Be to, neimsite išpirkos už gyvybę žmogžudžio, nuteisto mirties bausme. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ³² Neimsite išpirkos nei už nubėgusįjį į prieglaudos miestą, duodantį galimybę bėgliui sugrįžti gyventi kur nors krašte prieš vyriausiojo kunigo mirtį. ³³ Nesuterškite krašto, kuriame gyvenate. Kadangi kraujo išliejimas suteršia kraštą, permaldavimą už kraštą dėl jame išlieto kraujo galima atlikti tik krauju to, kuris išliejo kraują. ³⁴ Neišniekinkite krašto, kuriame jūs gyvenate, kur ir aš pats esu, nes aš, VIEŠPATS, esu tarp izraeliečių“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>