¹ Tada išėjo į priekį protėvių šeimų galvos klano, kilusio iš Gileado, sūnaus Machiro sūnaus Manaso, – vieno iš Juozapo giminės klanų, – ir kreipėsi į Mozę ir vadus bei izraeliečių protėvių šeimų galvas. ² Jie sakė: „Tau, mūsų viešpatie, VIEŠPATS įsakė padalyti kraštą izraeliečių paveldui burtų keliu. Mūsų viešpačiui buvo VIEŠPATIES įsakyta atiduoti mūsų brolio Zelofedo paveldą jo dukterims. ³ Bet jei jos nuteka į kitą izraeliečių giminę, tuomet jų paveldas bus paimtas iš mūsų protėvių ir pridėtas prie paveldo giminės, į kurią jos nuteka. Taigi jis bus atimtas iš paveldo dalies, kuri mums priklauso. ^4 [i1]Atėjus izraeliečių jubiliejaus metams, jų paveldas bus pridėtas prie paveldo giminės, į kurią jos bus nutekėjusios. Taigi jų paveldas bus atimtas iš mūsų protėvių giminės paveldo“.

^5 [i2]Tada Mozė įsakė izraeliečiams pagal VIEŠPATIES žodį, tardamas: „Teisingai kalba Juozapo giminės palikuonys. ⁶ Štai ką VIEŠPATS įsako dėl Zelofedo dukterų: 'Teteka jos už to, kas joms patinka, bet su sąlyga, kad jos nuteka į savo tėvo giminės klaną. ⁷ Joks izraeliečių paveldas nebus perkeltas iš vienos giminės į kitą, nes visi izraeliečiai turi išlaikyti savo protėvių giminių paveldą. ⁸ Todėl kiekviena duktė su paveldu bet kurioje izraeliečių giminėje turi tekėti už vyro iš savo tėvo giminės klano, kad izraeliečiai neprarastų savo protėvių paveldo. ⁹ Taigi joks paveldas nebus perkeltas iš vienos giminės į kitą, nes kiekviena izraeliečių giminė turi išlaikyti savo paveldą“.

¹⁰ Zelofedo dukterys padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. ¹¹ Mahla, Tirza, Hogla ir Noa, Zelofedo dukterys, ištekėjo už savo tėvo brolių sūnų. ¹² Jos nutekėjo į klanus Juozapo sūnaus Manaso palikuonių, ir jų paveldas pasiliko jų tėvo klano giminėje.

¹³ Tie yra įsakymai ir įsakai, kuriuos VIEŠPATS davė izraeliečiams per Mozę Moabo lygumose prie Jordano, arti Jericho.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>