BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 28

 Skaičių knyga
  
Sk 28

Nuolatinės aukos

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Įsakyk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Mano atnašą – maistą mano ugnies atnašoms, man malonų kvapą, rūpinkitės atnašauti nustatytu laiku'“.

Ryto ir vakaro auka

3 „Sakysi jiems: 'Ši yra ugnies auka, kurią turite aukoti VIEŠPAČIUI: kasdien du sveikus metinius avinėlius, kaip nuolatinę deginamąją auką.[i1] 4 Vieną avinėlį atnašausite rytą, o kitą avinėlį sambrėškio metu, 5 kiekvieną su dešimtadaliu efos rinktinių miltų javų atnašai, įmaišytų su ketvirtadaliu hino grūstų alyvų aliejaus.[i2] 6 Tai yra nuolatinė deginamoji auka, nustatyta prie Sinajaus kalno maloniam kvapui ugnies atnaša VIEŠPAČIUI. 7 Jo liejamoji auka bus ketvirtis hino kiekvienam avinėliui; šventovėje[i3] išpilsite stipraus gėrimo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI. 8 O kitą avinėlį atnašausite sambrėškio metu su tokia pat javų atnaša ir tokia pat liejamąja atnaša, kaip rytą; atnašausite ją kaip ugnies atnašą dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI'“.

Šabo auka

9 „Šabo dieną: du sveikus metinius avinėlius ir du dešimtadalius efos rinktinių miltų javų atnašai, įmaišytų su aliejumi, ir jos liejamąją atnašą. 10 Tokia yra deginamoji auka kas šabas, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos“.

Jaunaties šventės auka

11 „Savo mėnesių pradžioje[i4] atnašausite deginamąją auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną ir septynis sveikus mitulius avinėlius; 12 tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai prie kiekvieno jaučio, du dešimtadalius rinktinių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai prie avino; 13 ir dešimtadalį rinktinių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai prie kiekvieno avinėlio – deginamąją auką, malonaus kvapo ugnies atnašą VIEŠPAČIUI. 14 O jų liejamosios atnašos bus pusė hino vyno prie jaučio, trečdalis hino prie avino ir ketvirtadalis hino prie avinėlio. Tokia yra mėnesinė deginamoji auka kiekvienai metų jaunačiai. 15 Be to, bus paaukotas ir ožys kaip atnaša už nuodėmę VIEŠPAČIUI, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos“.

Perėjimo iškilmės auka

16 „Pirmojo mėnesio keturioliktą dieną bus Perėjimo auka VIEŠPAČIUI, 17 o penkioliktą to mėnesio dieną iškilmės. Septynias dienas bus valgoma nerauginta duona. 18 Pirmąją dieną bus šventa sueiga: nedirbsite jokio savo užsiėmimų darbo. 19 Atnašausite ugnies auka – deginamąją auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną ir septynis mitulius avinėlius. Žiūrėk, kad jie būtų sveiki. 20 Jų grūdų atnaša bus geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi: tris dešimtadalius efos atnašausite su jaučiu ir du dešimtadalius su avinu; 21 o su kiekvienu iš septynių avinėlių atnašausite dešimtadalį. 22 Be to, vieną ožį atnašai už nuodėmę atlikti permaldavimui jūsų labui. 23 Atnašausite tai, neskaitant ryto deginamosios aukos, kuri priklauso nuolatinei deginamajai aukai. 24 Atnašausite tą patį kasdien per septynias dienas – maistą ugnies atnašos dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI. Tai bus atnašaujama, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos. 25 O septintą dieną turėsite šventą sueigą: nedirbsite jokio savo užsiėmimų darbo“.

Savaičių iškilmės auka

26 „Pirmienų dieną,[i5] kai atnašausite šviežių javų atnašą VIEŠPAČIUI savo Savaičių iškilmės metu, bus jums šventa sueiga: nedirbsite jokio savo užsiėmimų darbo. 27 Atnašausite deginamąją malonaus kvapo auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną, septynis mitulius avinėlius. 28 Jų grūdų atnaša bus iš rinktinių miltų, įmaišytų su aliejumi, trys dešimtadaliai efos su kiekvienu jaučiu, du dešimtadaliai su avinu 29 ir dešimtadalis prie kiekvieno iš septynių avinėlių. 30 Be to, ožys atlikti permaldavimui jūsų labui. 31 Atnašausite juos, – žiūrėk, kad jie būtų sveiki, – ir jų liejamąją atnašą, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos su jos liejamąja auka“.

  
Išnašos:
1Sk 28,3: ... nuolatinę deginamąją auką: ‘tamid’ deginamoji auka – žodis, vartojamas kasdienei deginamajai aukai ženklinti.
2Sk 28,5: ... grūstų alyvų aliejaus: šis aliejus, padarytas grūstuvėje, buvo grynesnis ir brangesnis už išspaustąjį alyvų spaudykloje.
3Sk 28,7: ... šventovėje: anot Sir 50,15, liejamoji atnaša buvo išpilama prie aukuro papėdės.
4Sk 28,11: ... savo mėnesių pradžioje: pažodžiui Jaunatis {švenčiant}, t. y. vakarui prasidėjus, kai pasirodydavo jauno mėnulio ragelis.
5Sk 28,26: Pirmienų dieną ... : savitas šios šventės – iškilmės vardas. Paprastai ji vadinama Savaičių švente. Ji buvo švenčiama kaip padėkos diena už kviečių derlių po septynių savaičių nuo miežiapjūtės {Perėjimo šventės}. Kristaus laikais ji buvo vadinama graikišku žodžiu Pentekoste, t.y. Penkiasdešimtoji {diena} po Perėjimo šventės. Žr. Kun 23,16 paaiškinimą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 28