BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 27

 Skaičių knyga
  
Sk 27

Zelofedo dukterų paveldas

1 Tada išėjo į priekį Zelofedo dukterys. Zelofedas buvo sūnus Hefero, sūnaus Gileado, sūnaus Machiro, sūnaus Manaso; jis priklausė Manaso, Juozapo sūnaus, klanams. Dukterų vardai buvo Mahla, Noa, Hogla, Milka ir Tirza. 2 Jos atsistojo priešais Mozę, kunigą Eleazarą, vadus bei visą bendriją prie Susitikimo palapinės angos ir sakė: 3 „Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nebuvo tarp susibūrusiųjų prieš VIEŠPATĮ[i1] Koraho būryje, bet numirė už savo paties nuodėmę. O sūnų jis nepaliko. 4 Kodėl mūsų tėvo vardas turėtų dingti iš klano dėl to, kad jis neturi sūnaus? Duokite mums nuosavybę tarp mūsų tėvo brolių“.

5 [i2]ozė pateikė jų atvejį VIEŠPAČIUI. 6 VIEŠPATS kalbėjo jam, tardamas: 7 „Zelofedo dukterys teisingai kalba: tu tikrai turi duoti joms paveldimą nuosavybę tarp jų tėvo brolių. Pervesk joms jų tėvo paveldą. 8 Be to, ir izraeliečiams kalbėk ir sakyk: 'Jei miršta vyras neturėdamas sūnaus, tada jo paveldą pervesite jo dukteriai. 9 Jei jis neturi dukters, tada atiduosite jo paveldą broliams. 10 Jei jis neturi brolių, tada atiduosite jo paveldą jo tėvo broliams. 11 O jei jo tėvas neturi brolių, tada atiduosite jo paveldą artimiausiam jo klano giminaičiui, ir jis paveldės jį. Tai bus izraeliečiams įstatas ir įsakas, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei'“.

Jozuė paskiriamas Mozės įpėdiniu

12 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Užkopk į šį Abarimų virtinės kalną[i3] ir pamatyk kraštą, kurį duodu izraeliečiams. 13 Kai būsi jį pamatęs, ir tu būsi paimtas pas savo giminę, kaip buvo paimtas tavo brolis, 14 nes judu maištavote prieš mano žodį Zino dykumoje, kai bendrija kivirčijosi {su manimi}. Judu nepatvirtinote mano šventumo jų akyse prie vandens“. {Tai yra Meribat-Kadešo vanduo Zino dykumoje.} 15 Mozė kalbėjo VIEŠPAČIUI, tardamas: 16 „Tepaskiria VIEŠPATS, visos žmonijos dvasių Dievas,[i4]bendrijai vesti žmogų, 17 kuris eitų jų priekyje, išeitų ir įeitų, išvestų juos ir įvestų, kad VIEŠPATIES bendrija nebūtų kaip avys be piemens“. 18 VIEŠPATS Mozei atsakė: „Paimk Nuno sūnų Jozuę, dvasios vyrą,[i5] ir uždėk ant jo savo ranką. 19 Pastatyk jį priešais kunigą Eleazarą bei visą bendriją ir įgaliok jį visų akyse. 20 Suteik jam savo prakilnumo, kad paklustų visa izraeliečių bendrija. 21 Jis remsis kunigu Eleazaru, kuris Urimais[i6] ieškos nuosprendžio jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. Jo įsakymu jie išeis ir jo įsakymu jie įeis, jis ir drauge su juo visi izraeliečiai – visa bendrija“.

22 Mozė darė, kaip VIEŠPATS jam įsakė. Paėmęs Jozuę, paliepė jam stotis priešais kunigą Eleazarą ir visą bendriją. 23 Tada uždėjo ant jo rankas ir įgaliojo jį, kaip VIEŠPATS buvo per Mozę kalbėjęs.

  
Išnašos:
1Sk 27,3: ... nebuvo tarp susibūrusiųjų prieš VIEŠPATĮ: jei jis būtų tai padaręs, jis ir jo palikuonys būtų buvę teisėtai atskirti nuo paveldo Pažado Žemėje.
2Sk 27,5-27,11: Šio įstato tikslas, kaip ir kitų panašių, buvo išlaikyti žemės nuosavybę toje giminėje, kuriai žemė priklausė nuo krašto padalijimo. Žr. Sk 36,2-10 (žemės paveldėtojos turi ištekėti už vyro iš tos pačios giminės); Įst 25,5-10 (svainio vedybos); Kun 25,10 (žemės nuosavybė sugrąžinama pirmykščiam savininkui jubiliejaus metais).
3Sk 27,12: ... Abarimų virtinės kalną: kalnynas rytiniame Negyvosios jūros šone.
4Sk 27,16: ... visos žmonijos dvasių Dievas: arba dėl to, kad Dievas pažįsta visų žmonių būdą bei savybes ir todėl geriausiai žino, ką paskirti (žr. Apd 1,24), arba dėl to, kad Dievas yra gyvenimo ir mirties Valdovas ir todėl gali pašaukti Mozę iš šio pasaulio kada nori. Žr. Sk 16,22.
5Sk 27,18: ... dvasios vyrą: pažodžiui vyras, kuriame yra dvasia, t. y. žmogus, turintis vado savybes – drąsą, išmintį, stiprią valią. Žr. Pr 41,38; Įst 34,9.
6Sk 27,21: ... Urim{ais}: tam tikri šventi daiktai, kuriuos izraeliečių kunigai naudodavo Dievo valiai sužinoti, turbūt gaunant teigiamą ar neigiamą atsakymą į klausimą. Tikras šių daiktų vardas buvo Urim{ai} ir Tumim{ai} – Šviesos ir Tobulybės. Žr. Iš 28,30; Kun 8,8; Įst 33,8; Ezd 2,63; Neh 7,65. Jozuei tiesioginis apreiškimas iš Dievo nebuvo suteiktas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 27