Zelofedo dukterų paveldas

¹ Tada išėjo į priekį Zelofedo dukterys. Zelofedas buvo sūnus Hefero, sūnaus Gileado, sūnaus Machiro, sūnaus Manaso; jis priklausė Manaso, Juozapo sūnaus, klanams. Dukterų vardai buvo Mahla, Noa, Hogla, Milka ir Tirza. ² Jos atsistojo priešais Mozę, kunigą Eleazarą, vadus bei visą bendriją prie Susitikimo palapinės angos ir sakė: ³ „Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nebuvo tarp susibūrusiųjų prieš VIEŠPATĮ^[i1] Koraho būryje, bet numirė už savo paties nuodėmę. O sūnų jis nepaliko. ⁴ Kodėl mūsų tėvo vardas turėtų dingti iš klano dėl to, kad jis neturi sūnaus? Duokite mums nuosavybę tarp mūsų tėvo brolių“.

^5 [i2]ozė pateikė jų atvejį VIEŠPAČIUI. ⁶ VIEŠPATS kalbėjo jam, tardamas: ⁷ „Zelofedo dukterys teisingai kalba: tu tikrai turi duoti joms paveldimą nuosavybę tarp jų tėvo brolių. Pervesk joms jų tėvo paveldą. ⁸ Be to, ir izraeliečiams kalbėk ir sakyk: 'Jei miršta vyras neturėdamas sūnaus, tada jo paveldą pervesite jo dukteriai. ⁹ Jei jis neturi dukters, tada atiduosite jo paveldą broliams. ¹⁰ Jei jis neturi brolių, tada atiduosite jo paveldą jo tėvo broliams. ¹¹ O jei jo tėvas neturi brolių, tada atiduosite jo paveldą artimiausiam jo klano giminaičiui, ir jis paveldės jį. Tai bus izraeliečiams įstatas ir įsakas, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei'“.

Jozuė paskiriamas Mozės įpėdiniu

¹² VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Užkopk į šį Abarimų virtinės kalną^[i3] ir pamatyk kraštą, kurį duodu izraeliečiams. ¹³ Kai būsi jį pamatęs, ir tu būsi paimtas pas savo giminę, kaip buvo paimtas tavo brolis, ¹⁴ nes judu maištavote prieš mano žodį Zino dykumoje, kai bendrija kivirčijosi {su manimi}. Judu nepatvirtinote mano šventumo jų akyse prie vandens“. {Tai yra Meribat-Kadešo vanduo Zino dykumoje.} ¹⁵ Mozė kalbėjo VIEŠPAČIUI, tardamas: ¹⁶ „Tepaskiria VIEŠPATS, visos žmonijos dvasių Dievas,^[i4]bendrijai vesti žmogų, ¹⁷ kuris eitų jų priekyje, išeitų ir įeitų, išvestų juos ir įvestų, kad VIEŠPATIES bendrija nebūtų kaip avys be piemens“. ¹⁸ VIEŠPATS Mozei atsakė: „Paimk Nuno sūnų Jozuę, dvasios vyrą,^[i5] ir uždėk ant jo savo ranką. ¹⁹ Pastatyk jį priešais kunigą Eleazarą bei visą bendriją ir įgaliok jį visų akyse. ²⁰ Suteik jam savo prakilnumo, kad paklustų visa izraeliečių bendrija. ²¹ Jis remsis kunigu Eleazaru, kuris Urimais^[i6] ieškos nuosprendžio jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. Jo įsakymu jie išeis ir jo įsakymu jie įeis, jis ir drauge su juo visi izraeliečiai – visa bendrija“.

²² Mozė darė, kaip VIEŠPATS jam įsakė. Paėmęs Jozuę, paliepė jam stotis priešais kunigą Eleazarą ir visą bendriją. ²³ Tada uždėjo ant jo rankas ir įgaliojo jį, kaip VIEŠPATS buvo per Mozę kalbėjęs.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>