|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Skaičių knyga | Skyrius: |  | 21 |  |
| | Skaičių knyga | | | | | Sk 21 | Varinis žaltys 4 Nuo Horo kalno jie leidosi į kelionę Nendrių jūros keliu, norėdami apeiti Edomo kraštą. Bet pakeliui žmonės neteko kantrybės. 5 Jie kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, – mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu“.[i3] 6 Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus[i4] žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraeliečių mirė. 7 Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: „Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark pas VIEŠPATĮ, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Mozė tad meldėsi už žmones. 8 VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas“.[i5] 9 [i6]Mozė tada padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas. | | | | | Išnašos: | | 1 | Sk 21,1-21,3: Pasakojimas apie šį įvykį, regis, čia buvo vėliau įterptas, nes Sk 21,4, nuosekliai galvojant, turėtų eiti po Sk 20,29. Turbūt pasakojama apie tą patį įvykį, kuris yra minimas Ts 1,16-17 tekste. | | 2 | Sk 21,3: ... : vietovardis giminingas hebrajiškam žodžiui herem, kuris reiškia skirta {sunaikinti}. Žr. Sk 14,45; 18,14 paaiškinimus. | | 3 | Sk 21,5: ... niekam tikusiu maistu: matyt, turima mintyje mana. | | 4 | Sk 21,6: ... ugningus žalčius: hebrajiškai seraf {žalčius}. Taip buvo vadinama viena nuodingų gyvačių rūšis. Hebrajų kalba seraf reiškia ugningą, – šių gyvačių įgėlimas degindavo. | | 5 | Sk 21,8: ... pažvelgęs į jį, liks gyvas: Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3,14). | | 6 | Sk 21,9: Karalius Hezekijas, naikindamas stabų garbinimą, sudaužė varinį žaltį, kurį buvo padirbęs Mozė (2 Kar 18,41). | | 7 | Sk 21,11: ... Ije-Abarim{ai}: vietovardis, kuris turbūt reiškia Griuvėsius Abarimų {kalnuose}. Žr. Sk 27,12 paaiškinimą. | | 8 | Sk 21,14: ... VIEŠPATIES Karų knygoje: senas izraeliečių giesmių ir dainų rinkinys, nepasiekęs mūsų laikų. | | 9 | Sk 21,14: Vahebą Sufoje | | 10 | Sk 21,16: ... Beer{as}: vietovardis, vardu Šulinys. | | 11 | Sk 21,20: ... į Ješimon{ą}: arba į tyrus. Kai kuriose vietose šis žodis ženklina vietą – Judėjos dykumą prie vakarinio Negyvosios jūros kranto (žr. 1 Sam 23,19.24; 26,1.3), bet šiame tekste ir Sk 23,28, regis, ženklinami pietinės Jordano slėnio dalies tyrai su Bet-Ješimotų gyvenviete. | | 12 | Sk 21,29: ... Chemoš{as}: pagrindinis Moabo dievas. Žr. 1 Kar 11,7.33; 2 Kar 23,13; Jer 48,7.13. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Skaičių knyga | Skyrius: | | 21 | |
|
|
|
|
