BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 21

 Skaičių knyga
  
Sk 21

17 Tada izraeliečiai giedojo šią giesmę:

„Prasiveržk, šuliny! – giedokite jam! –

18 Šulinys, kurį iškasė vadai,

kurį prakasė tautos didžiūnai

skeptru, savo lazdomis“.

Iš Midbaro nukeliavo į Mataną,

  
Išnašos:
1Sk 21,1-21,3: Pasakojimas apie šį įvykį, regis, čia buvo vėliau įterptas, nes Sk 21,4, nuosekliai galvojant, turėtų eiti po Sk 20,29. Turbūt pasakojama apie tą patį įvykį, kuris yra minimas Ts 1,16-17 tekste.
2Sk 21,3: ... : vietovardis giminingas hebrajiškam žodžiui herem, kuris reiškia skirta {sunaikinti}. Žr. Sk 14,45; 18,14 paaiškinimus.
3Sk 21,5: ... niekam tikusiu maistu: matyt, turima mintyje mana.
4Sk 21,6: ... ugningus žalčius: hebrajiškai seraf {žalčius}. Taip buvo vadinama viena nuodingų gyvačių rūšis. Hebrajų kalba seraf reiškia ugningą, – šių gyvačių įgėlimas degindavo.
5Sk 21,8: ... pažvelgęs į jį, liks gyvas: Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3,14).
6Sk 21,9: Karalius Hezekijas, naikindamas stabų garbinimą, sudaužė varinį žaltį, kurį buvo padirbęs Mozė (2 Kar 18,41).
7Sk 21,11: ... Ije-Abarim{ai}: vietovardis, kuris turbūt reiškia Griuvėsius Abarimų {kalnuose}. Žr. Sk 27,12 paaiškinimą.
8Sk 21,14: ... VIEŠPATIES Karų knygoje: senas izraeliečių giesmių ir dainų rinkinys, nepasiekęs mūsų laikų.
9Sk 21,14:  Vahebą Sufoje
10Sk 21,16: ... Beer{as}: vietovardis, vardu Šulinys.
11Sk 21,20: ... į Ješimon{ą}: arba į tyrus. Kai kuriose vietose šis žodis ženklina vietą – Judėjos dykumą prie vakarinio Negyvosios jūros kranto (žr. 1 Sam 23,19.24; 26,1.3), bet šiame tekste ir Sk 23,28, regis, ženklinami pietinės Jordano slėnio dalies tyrai su Bet-Ješimotų gyvenviete.
12Sk 21,29: ... Chemoš{as}: pagrindinis Moabo dievas. Žr. 1 Kar 11,7.33; 2 Kar 23,13; Jer 48,7.13.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 21