Pergalė prieš Aradą 1 [i1]Kai kanaanietis Arado karalius, gyvenantis Negebe, išgirdo, kad Izraelis ateina per Atarimus, jis išėjo kovoti su Izraeliu ir paėmė kai kuriuos jų į nelaisvę. 2 Tada Izraelis padarė šį įžadą VIEŠPAČIUI: „Jei atiduosi šią tautą į mūsų rankas, mes visiškai sunaikinsime jų miestus“. 3 VIEŠPATS išklausė Izraelio maldą ir atidavė kanaaniečius. Izraeliečiai visiškai sunaikino juos ir jų miestus. Todėl ta vieta buvo pavadinta Horma.[i2] Varinis žaltys 4 Nuo Horo kalno jie leidosi į kelionę Nendrių jūros keliu, norėdami apeiti Edomo kraštą. Bet pakeliui žmonės neteko kantrybės. 5 Jie kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, – mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu“.[i3] 6 Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus[i4] žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraeliečių mirė. 7 Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: „Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark pas VIEŠPATĮ, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Mozė tad meldėsi už žmones. 8 VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas“.[i5] 9 [i6]Mozė tada padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas. Izraeliečiai apeina Moabą 10 Izraeliečiai keliavo toliau ir pasistatė stovyklą prie Obotų. 11 Iškeliavę iš Obotų, jie pasistatė stovyklą prie Ije-Abarimų,[i7] dykumoje į rytus nuo Moabo. 12 Pakilę iš ten, jie statėsi palapines Zaredo tarpeklyje. 13 Iš ten jie nukeliavo ir pasistatė stovyklą anapus Arnono, – tai yra dykumoje, kuri driekiasi nuo amoriečių žemės, – nes Arnonas yra riba tarp Moabo ir amoriečių. 14 Todėl ir sakoma VIEŠPATIES Karų knygoje:[i8] „Vahebą Sufoje[i9] ir tarpeklius, Arnoną 15 ir tarpeklių šlaitus, besidriekiančius Aro buveinės link ir besišliejančius palei Moabo ribą“. 16 Iš ten jie keliavo link Beero,[i10] tai yra to šulinio, apie kurį VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Sušauk žmones, duosiu aš jiems vandens“. 17 Tada izraeliečiai giedojo šią giesmę: „Prasiveržk, šuliny! – giedokite jam! – 18 Šulinys, kurį iškasė vadai, kurį prakasė tautos didžiūnai skeptru, savo lazdomis“. Iš Midbaro nukeliavo į Mataną, 19 iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotus, 20 o iš Bamotų į slėnį, kuris yra Moabo šalyje prie Pisgos viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną.[i11] Pergalė prieš Sihoną 21 Tada Izraelis išsiuntė pasiuntinius pas amoriečių karalių Sihoną, tardamas: 22 „Leisk man pereiti per tavo kraštą. Mes nepasuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš tavo šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime tavo žemę“. 23 Sihonas nesutiko leisti Izraeliui pereiti per savo žemę, bet, subūręs visas savo pajėgas, išėjo į dykumą prieš Izraelį ir, atžygiavęs į Jahazą, kovojo su Izraeliu. 24 Izraelis jį sumušė aštriu kalaviju ir užėmė jo kraštą nuo Arnono iki Jaboko – iki pat amoniečių krašto, nes amoniečių riba buvo įtvirtinta. 25 Izraelis tat paėmė visus tuos miestus. Izraelis apsigyveno visuose amoriečių miestuose, Hešbone ir visose jam pavaldžiose gyvenvietėse. 26 O Hešbonas buvo sostinė amoriečių karaliaus Sihono, kuris buvo kariavęs su ankstesniu Moabo karaliumi ir paėmęs visą jo kraštą iki pat Arnono. 27 Todėl dainiai sako: „Ateikite į Hešboną, tebūna jis atstatytas; tebūna Sihono sostinė tvirtai atkurta. 28 Nes ugnis išėjo iš Hešbono, liepsna iš Sihono miesto. Ji sunaikino Moabo Arą ir prarijo Arnono aukštumas. 29 Vargas tau, Moabai! Esi žuvusi, Chemošo[i12] tauta! Jis leido jo sūnums tapti bėgliais, jo dukterims būti paimtoms į nelaisvę pas amoriečių karalių Sihoną. 30 Žuvo tad jų palikuonys nuo Hešbono iki Dibono; niokojome, kol ugnis pasiekė Medebą“. 31 Taip Izraelis apsigyveno amoriečių krašte. 32 Tada Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazero. Užėmę jo gyvenvietes, jie išvarė ten gyvenančius amoriečius. Pergalė prieš Ogą 33 Tada jie pasuko ir nuėjo keliu į Bašaną. Bašano karalius Ogas, jis ir visi jo žmonės, išėjo į mūšį su izraeliečiais prie Edreijo. 34 Bet VIEŠPATS tarė Mozei: „Nebijok jo, nes aš duodu tau į rankas jį, visą jo tautą ir visą jo kraštą. Padarysi jam, ką padarei Sihonui, Hešbone gyvenusiam amoriečių karaliui“. 35 Jie tad užmušė jį, jo sūnus ir visus jo žmones – visus iki vieno, o jo kraštą paėmė į savo nuosavybę. | 
