1 Mirjama ir Aaronas kalbėjo prieš Mozę dėl jo kušitės moters, kurią jis buvo vedęs {nes jis iš tikrųjų buvo vedęs kušitę moterį}.[i1] 2 Jie sakė: „Argi VIEŠPATS tik per Mozę kalbėjo? Argi jis ir per mus nekalbėjo?“[i2] VIEŠPATS tai išgirdo. 3 O Mozė labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą ant žemės veido. 4 Ūmai VIEŠPATS pašaukė Mozę, Aaroną ir Mirjamą: „Ateikite visi trys prie Susitikimo palapinės“. Jiems atėjus, 5 VIEŠPATS nužengė debesies stulpe, sustojo prie Padangtės angos ir sušuko: „Aaronai ir Mirjama!“ O kai jiedu prisiartino, 6 jis tarė: „Prašau klausytis mano žodžių! Jei tarp jūsų būtų pranašas, aš apsireikščiau jam regėjime, aš kalbėčiau jam sapne. 7 Bet taip nėra su mano tarnu Moze: jam patikėti visi mano namai. 8 Su juo aš kalbu veidas į veidą – aiškiai, ne mįslėmis. Jis mato VIEŠPATIES išvaizdą. Kodėl tad nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?“ 9 Vis dar pykčio ant jų apimtas, VIEŠPATS nuėjo. Mirjamos raupsai 10 Debesiui nuo Padangtės pasitraukus, Mirjama stovėjo balta kaip sniegas – raupsuota. [i3]Kai Aaronas atsisuko į Mirjamą ir pamatė, kad ji yra susirgusi raupsais, 11 Aaronas tarė Mozei: „Ai, mano viešpatie,[i4] prašyčiau nebausti mūsų už nuodėmę, kurią mes taip kvailai padarėme! 12 Neleisk jai tapti tarsi negyvu gemalu, išeinančiu iš motinos įsčių su pusiau sunaikintu kūnu“. 13 Mozė tad šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: „O Dieve, maldauju, išgydyk ją!“ | 
