^12 [i2]nes tu išgelbėjai mane nuo žūties

ir išvadavai mane iš vargo.

Užtat ir dėkoju tau bei šlovinu

ir garbinu VIEŠPATIES vardą.

Šlovės giesmė\Priedas hebrajiškajame tekste

Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis yra geras,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite šlovės giesmių Dievui,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Izraelio globėjui,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Visatos Kūrėjui,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Izraelio Atpirkėjui,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite tam, kuris surinko išblaškytą Izraelį,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite tam, kuris atstatė savo miestą ir šventovę,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite tam, kuris želdina galybę Dovydo namams,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite tam, kuris išrinko Zadoko sūnus būti kunigais,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Abraomo Skydui,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Izaoko Uolai,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Jokūbo Galingajam,

nes jo gailestingumas amžina.

Dėkokite tam, kuris išsirinko Zioną,

nes jo gailestingumas amžinas.

Dėkokite Karaliui – karalių Karaliui,

nes jo gailestingumas amžinas.

Jis pažadino savo tautos galybę, šlovinkite jį už visus jo ištikimuosius.

Už visus Izraelio vaikus, jam artimą tautą.

Šlovinkite Viešpatį!

Poema apie išminties ieškojimą

{'Alef} ^13 [i3]Kai dar buvau jaunas ir ne klajūnas,

maldoje atvirai prašiau išminties.

{Bet} ¹⁴ Ji atėjo pas mane savo grožiu,

ir iki pat galo jos ieškosiu.

{Gimel} ¹⁵ Kaip žiedai davė sirpstančias vynuoges –

širdies džiaugsmą,

{Dalet} taip mano kojos ėjo tiesiu keliu,

nes nuo pat mažumės sekiau jos žingsnius.

{He} ¹⁶ Palenkiau tik truputį ausį ir priėmiau ją,

bet radau sau daug pamokymo.

{Vav} ¹⁷ Kadangi tuo keliu eidamas turėjau naudos,

todėl savo mokytojui dėkingai duosiu garbę.

{Zajin} ¹⁸ Kad apsisprendžiau gyventi pagal išmintį

ir uoliai dariau gera, – niekad nesigailėsiu.

{Het} ¹⁹ Grūmiausi su savimi, norėdamas įgyti išminties,

uoliai laikiausi jos mokymo.

{Tet} Pasišvenčiau jai,

niekad nepailsau ją gerbti.

{Jod} Tiesiau rankas dangaus link

ir pažinau jos paslaptis.

{Kaf} ²⁰ Nukreipiau į ją savo gyvastį

ir, laikydamasis tyrumo, ją radau.

{Lamed} Iš pat pradžių per ją įgijau įžvalgos;

užtat niekad nuo jos nesitrauksiu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>