Apie perdėtą pasitikėjimą savimi

^1 [i1]Nepasitikėk savo turtais

ir nesakyk: „Turiu, ko man reikia!“

² Nepasikliauk savimi ir savo jėgomis,

kai stengiesi patenkinti širdies troškimus.

³ Nesakyk: „Kas gali mane nugalėti?“ –

nes VIEŠPATS tikrai tave nubaus.

⁴ Nesakyk: „Nusidėjau, ir man nieko neatsitiko“, –

nes VIEŠPATS pyksta iš lėto.

⁵ Nebūk per daug tikras, kad bus atleista,

kai krauni nuodėmę ant nuodėmės.

⁶ Nesakyk: „Jo gailestingumas yra didelis.

Visas mano nuodėmes jis man atleis“, –

nes didelis ir jo gailestingumas, ir pyktis, –

jo pyktis kris ant nusidėjėlių.

⁷ Negaišuok grįžti pas VIEŠPATĮ,

neatidėliok diena po dienos,

nes staiga užklups tave VIEŠPATIES pyktis

ir bausmės metu pražūsi.

⁸ Nepasitikėk neteisingai įgytais turtais,

nes jie neduos naudos pykčio dieną.

Kalbos nuoširdumas

^9 [i2]Nevėtyk kiekviename vėjyje

ir neik visais takais.

^10 [i3]Būk tvirtų įsitikinimų

bei nuoseklus savo žodžiais.

¹¹ Būk greitas klausytis,

bet lėtas atsakyti.

¹² Jeigu žinai, ką sakyti,

atsakyk savo artimui,

bet jeigu nežinai,

ranka užčiaupk savo burną.

¹³ Per kalbėjimą ateina garbė, per jį ir negarbė!

Žmogaus liežuvis – jo prapultis.

¹⁴ Nebūk vadinamas dviveidžiu;

nepaleisk liežuvio apkalbai,

nes vagiui gėda buvo sukurta,

o dviveidžio laukia griežtas pasmerkimas.

¹⁵ Nieko žalingo netark

svarbiu ar mažu reikalu

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>