¹ ir netapk priešu, užuot buvęs draugu,

nes blogas vardas užtraukia gėdą ir panieką.

„Taip atsitinka dviveidžiui nusidėjėliui!“ –

sakys žmonės apie asmenį,

kurio melagingas liežuvis užtraukė jam gėdą.

Maištingos aistros

² Nepulk į aistros glėbį,

kad ji kaip ugnis nesudegintų tavo jėgų.

³ Tavo lapus ji rys,

tavo vaisius naikins, –

tartum sausas medis būsi paliktas.

⁴ Juk nedora aistra sunaikina savo savininką,

padarydama jį pramoga jo priešams.

Draugystė

^5 [i1]Švelni kalba gausina draugus,

mandagios lūpos skatina draugišką pasveikinimą.

⁶ Tebūna daug pažįstamų, kurie tave sveikina,

bet vienas iš tūkstančio tavo artimas draugas.

⁷ Jei nori turėti draugą, išbandyk jį suartėdamas

ir neskubėk juo pasitikėti.

⁸ Juk kai kas yra draugas, kai jam patogu būti draugu,

bet su tavimi jis nebus tavo nelaimės metu.

⁹ Kitas yra draugas, kuris tampa priešu

ir tavo gėdai iškelia aikštėn turėtą ginčą.

¹⁰ Kitas yra draugas, kuris sėdi prie tavo stalo,

bet su tavimi jis nebus tavo nelaimės metu.

¹¹ Kai tau sekasi, jis tampa tavo antrasis „aš“

ir elgiasi kaip šeimininkas su tavo tarnais.

¹² Bet jeigu užklumpa tave nelaimė,

jis atšoksta nuo tavęs ir vengia tave sutikti.

¹³ Laikykis atokiai nuo savo priešų

ir būk atsargus su savo draugais.

¹⁴ Ištikimas draugas yra tvirta priebėga, –

kas tokį randa, suranda lobį.

¹⁵ Ištikimas draugas – neįkainojamas, –

jokia suma neatsveria jo vertės.

¹⁶ Ištikimas draugas – gyvenimo balzamas, –

kas pagarbiai VIEŠPATIES bijo, jį randa.

¹⁷ Juk kas pagarbiai VIEŠPATIES bijo,

palaiko tvirtą draugystę,

nes koks jis pats, toks bus ir jo draugas.

C. PADRĄSINIMAS IEŠKOTI IŠMINTIES

Išminties dovanos

^18 [i2]Mano vaike, nuo pat jaunystės mokykis drausmės;

per ją dar rasi išminties net pražilęs.

¹⁹ Artinkis prie jos tartum artojas bei sėjėjas

ir lauk geros jos pjūties.

Juk ją puoselėdamas, visai mažai triūso teįdėsi

ir veikiai ragausi jos derliaus.

²⁰ Ji atrodo labai sunki nedrausmingam, –

kvailys nuo jos traukiasi.

²¹ Jam išbandyti ji bus tarsi sunkus akmuo,

ir jis nedels pastumti į šalį.

²² Juk išmintis yra kaip ir jos vardas, –

daugeliui neprieinama.

²³ Klausykis, mano vaike, priimk mano išmintį,^[i3]

neatmesk mano patarimo.

²⁴ Leiskis jos supančiojamas

ir ant kaklo uždedamas antkaklį.

²⁵ Palenk pečius ir nešk ją,

nesibodėk jos saitų.

²⁶ Artinkis prie jos visa siela,

visiškai pasiduok jai.

²⁷ Ieškok jos, atrask ją;

ieškok ir surasi;

o kai surasi, nepaleisk.

²⁸ Taip galop tu rasi joje ramybę,

ir ji taps tavo džiaugsmu.

²⁹ Jos pančiai pavirs tau didybės sostu,

jos antkaklis – auksinių gijų apdaru.

³⁰ Jos jungas yra auksinis papuošalas

ir jos saitai – purpurinė virvė.

³¹ Vilkėsi ją tarsi savo garbės apdarą,

užsidėsi ją kaip nuostabų vainiką.

³² Jeigu nori, mano sūnau, tu gali būti mokytas,

jei tam atsidėsi, būsi gudrus.

³³ Jeigu mėgsti klausytis, daug sužinosi,

jei domėsiesi, būsi išmintingas.

³⁴ Mielai dalyvauk seniūnų sueigoje;

kas tik išmintingas, dėkis prie jo!

³⁵ Noriai klausykis kiekvienos rimtos kalbos;

teneprasprūsta pro ausis joks išmintingas posakis.

³⁶ Jeigu pamatai protingą žmogų, stenkis jį pažinti;

tenudilina tavo kojos jo durų slenkstį!

³⁷ Apgalvok VIEŠPATIES įsakus

ir visad mąstyk apie jo įsakymus.

Tuomet jis duos įžvalgos tavo protui,

ir išmintis, kurios trokšti, bus tau suteikta.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>