1 Mano vaike, neatsakyk vargšui išteklių pragyventi: neversk beturčio akims[i1] veltui laukti! 2 Nenuvilk alkano žmogaus, neužgauk žmogaus, nelaimės užklupto! 3 Nedidink bevilčio žmogaus vargo, nedelsk duoti išmaldos suvargusiam. 4 Neatmesk elgetos prašymo, nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo. 5 Nenukreipk akių nuo žmogaus, kenčiančio skurdą, neduok niekam progos tave keikti, 6 nes jei iš savo kartėlio skausmo jis tave keiktų, jo Kūrėjas išgirs jo skundo maldą. Visuomeninis elgesys 7 Elkis taip, kad taptumei mylimas bendrijoje; nulenk žemai galvą prieš didžiūnus. 8 Išklausyk vargšų, draugiškai atsakyk į jų sveikinimą. 9 Gelbėk engiamą žmogų iš engėjo rankos; teisingas nuosprendis tenebūna tau nemalonus. 10 [i2]Būk tėvas našlaičiams, o jų motinai – atstok jos vyrą. Tuomet būsi tarsi Aukščiausiojo sūnus, – ir jis tave mylės labiau, negu tave myli tavo motina. B. IŠMINTIES ATLYGIS IR ĮSPĖJIMAI Mokytoja Išmintis 11 [i3]Išmintis moko savo vaikus ir rūpinasi tais, kurie jos ieško. 12 Kas ją myli, tas myli gyvenimą, o tie, kurie nuo ankstyvo ryto jos ieško, bus kupini džiaugsmo. 13 Kas jos laikosi, paveldi garbę; kad ir kur jis būtų, Savo palaiminimą suteikia VIEŠPATS. 14 Kas jai tarnauja, tarnauja Šventajam; kurie ją myli, tuos VIEŠPATS myli. 15 Kas jai paklūsta, valdys tautas; o kas jos klausosi, gyvens saugiai. 16 Kas jai save patiki, ją turės; ir jo palikuonys ją paveldės. 17 Juk iš pradžių ji veda žmogų vingiuotais takais, neša jam baimę ir baikštumą, vargina jį savo drausme ir jį bando savo įsakais, kad jo širdis būtų visiškai su ja. 18 Tada ji užveda jį vėl ant tiesaus tako, atneša jam laimę ir apreiškia jam savo paslaptis. 19 Bet jei jis nueina klaidingu keliu, jinai palieka jį, atiduoda pražūčiai. Apie bailumą 20 [i4]Mano vaike, kreipk dėmesį į laiko aplinkybes, bijok to, kas negera, ir nesigėdyk būti tas, kas esi. 21 Juk yra gėdos jausmas, vedantis į nuodėmę, ir gėda, nusipelnanti garbę ir pagarbą. 22 Nebūk per griežtas pats sau, neleisk gėdai vesti tave į pražūtį. 23 Nesusilaikyk nuo kalbėjimo, kai reikia kalbėti, ir neslėpk savo išminties. 24 Juk išmintis reiškiasi per kalbą, o išsilavinimas per liežuvį. 25 Tiesai niekad neprieštarauk, verčiau parausk dėl savo kvailumo. 26 [i5]Nesigėdyk išpažinti savo kaltės, nebandyk sustabdyti tekančios upės. 27 Nešliaužiok prieš kvailį, nerodyk šališkumo didžiūnui. 28 Už tiesą kovok net lig mirties, ir VIEŠPATS Dievas už tave kovos. 29 Nebūk pagyrūnas savo žodžiais nei tingus ar lėtas savo darbais. 30 Nebūk kaip liūtas savo namuose nei suktas ar įtarus su savo tarnais. 31 Tenebūna tavo ranka ištiesta imti ir sugniaužta, atėjus laikui duoti. |